Savo mintimis V. Baublienė pasidalijo „Facebook“ socialiniame tinkle. Šalia ji parodė ir du vaizdo įrašus, kuriuose keli vyrai įamžinti besišlapinantys Senamiesčio rajone, viešoje vietoje. Dar viename įraše galima girdėti garsiai leidžiamą rusišką muziką.
„Apie vakar. Ir ne į Vėlinių temą.
Kai atsikraustėme į Senamiestį, jame gyventi dar nebuvo nei madinga, nei brangu.
Naktimis gatvėse ir kiemuose čia lakstė nedagėrę kaimynai, daužydavosi iki kraujų, vaikydavosi su peiliais, bučiuodavosi, bliaudavo savas dainas „den pabedy“.
Šlapinimasis tarpuvartėse buvo „norma“, o kūno skysčių ir turinio smarvė buvo tikrasis Senamiesčio kvapas.
Bet blaiva galva su kaimynais jie sveikindavosi ir „savų“ naktimis neliesdavo.
Vakar naktį grįžo senovė.
Grižo naujųjų laikų migrantų pavidalu. Su visu jiems būdingu „manieringumu“.
Liko nedaug laiko kol šitie pradės liesti visus. Bus jų gaujos, grupuotės, jų jėga, jų muzika, jų kalba, jų elgsena, jų fonas, kuris jau ir akivaizdus.
Sunku suprasti kurios šalies migrantai keroja, dauguma jų kalba „den pabedy“ kalba, turi LT automobilių numerius, elgiasi agresyviai, garsiai ir chamiškai.
Tai ką darom?“ – rašė V. Baublienė.
„Delfi“ susisiekus su V. Bablienė ji teigė, kad dėl šios situacijos parašė pareiškimą į ePolicija.lt
„Kreipiausi į ePolicija.lt, pateikiau faktą ir jo dokumentavimą. Man atėjo žinutė, kad iš pradžių įvykio būsena buvo viena, paskui naktį jau buvo pakeista į tyrimą. Gan greitai viskas juda“, – pastebėjo V. Baublienė.
Ji teigė, kad su tokiomis žmonių grupėmis susiduria pirmą kartą nepaisant to, kad visi žino, jog senamiestis – triukšmingas.
„Kas jame gyvena, jau susitaikė, čia – nieko naujo ar ypatingo. Taip yra visame pasaulyje. Bet, kad taip, su tokia kalba ir tokiais veiksmais, kurie tarpuvartyje vyko… Dar nesu mačiusi“, – sakė V. Baublienė.
Žinoma televizijos laidų vedėja pabrėžė, kad tokie jaunuolių veiksmai grąžino mintimis į tai, kas vyko prieš 30 metų.
„Kai vietiniai tautiečiai, ne mūsų, o kiti, taip elgdavosi. Dėl to kilo liūdesys. Suprantu, kad vien policija nieko nepadarys, reikia visuomenės požiūrio. Visi piktinasi dėl fonizuotos rusų kalbos, kuri tapo kasdienybe, kai jau žmonės nebeatsiliepia lietuviškai, tie kiti, atvykėliai reikalauja, kad su jais kalbėtų jų kalba. Iš karto kilo kova, sako: „Patys norėjote, ukrainiečių prisirinkote“, bet juk iš tiesų niekas nežino, kas čia tokie. Ar tai – ukrainiečiai, ar baltarusiai, ar dar kažkas. Tai labai sunkus ir, turbūt, ne mūsų darbas tuo užsiimti. Yra institucijos, kurios turėtų tai matyti.
Tai – ne asmeninė problema, tai – šiurpą keliantis lakmuso popierius, kaip ir rašiau, mes turime matyti, kas vyksta, ir kas bus toliau“, – sakė V. Baublienė.
