Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panikuoja, nes nujaučia galimus JAV Kongreso sudėties pokyčius, ir kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu mėgina priversti Ukrainą padaryti jai nepalankių nuolaidų dar prieš sausį prasidedant naujai išrinkto Kongreso sesijai, mano Demokratų partijai atstovaujantis Kongreso narys George’as Whitesidesas.
Apie tai jis pirmadienį rašė leidinyje „The Hill“ paskelbtoje nuomonės skiltyje, praneša „Ukrinform“.
Pasak kongresmeno, D. Trumpas ir V. Putinas supranta, kad lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų rezultatai gali atimti iš Baltųjų rūmų dabartinę įtaką politikai Ukrainos atžvilgiu. Prognozuojama, kad demokratai susigrąžins bent jau Atstovų Rūmų kontrolę.
„Žinodami, kad jų politinės įtakos laikas baigiasi, Trumpas ir Putinas skuba primesti Ukrainai blogą susitarimą dar iki tada, kai sausį darbą pradės naujai išrinktas Ukrainą remiantis Kongresas, galintis juos sustabdyti“, – mano G. Whitesidesas.
Padidėjusį spaudimą Kyjivui jis sieja su Maskvos siekiu apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą nuo Ukrainos ilgojo nuotolio smūgių.
(16 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Karas Ukrainoje. 2026-ųjų lapkritis
Kongresmenas priminė, kad spalio 9 d. D. Trumpas susitarė su V. Putinu dėl sankcijomis uždrausto rusiško dyzelino grąžinimo į JAV ir pasaulio rinkas, kartu reikalaudamas, kad Ukraina nutrauktų dronų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Jo nuomone, tai rodo Ukrainos kampanijos prieš Rusijos naftos perdirbimo pramonę veiksmingumą ir jos sukeltas problemas Kremliui.
„Putinas nepajėgia savo oro gynybos sistemomis sustabdyti dronų, kurie, kaip paaiškėjo, gali pasiekti net Maskvą. Todėl jis pasitelkė Amerikos prezidentą kaip skydą Rusijos energetikos sektoriui apsaugoti, o šis vienasmeniškai suteikė Kremliui naują pajamų šaltinį vykstant karui“, – sakė kongresmenas.
Pasak G. Whitesideso, JAV administracija nuo grasinimų perėjo prie konkrečių veiksmų – nebeteikė Ukrainai perspėjimų apie Rusijos balistines raketas, taip pat paprašė Pentagono įvesti karinio palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ terminalų ryšio spartos apribojimus.
Kongresmenas taip pat įžvelgia dar vieną spaudimo priemonę – mėginimus priversti Europos šalis perduoti Vašingtono kontrolei milijardus dolerių įšaldyto Rusijos turto, esą siekiant atgaivinti taikos derybas.
Jo manymu, demokratų pergalė Atstovų Rūmų rinkimuose, o juo labiau abejų Kongreso rūmų kontrolės perėmimas, galėtų pakeisti padėtį. Naujasis Kongresas galėtų įstatymu įtvirtinti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, užtikrinti nuolatinę prieigą prie „Starshield“, patvirtinti daugiametę karinę pagalbą ir išlaikyti įšaldytą Rusijos valstybės turtą.
Kongresmenas taip pat priminė, kad abiejų partijų senatorių grupė, kuriai priklauso respublikonai Mitchas McConnellas ir Johnas Cornynas, jau ragina D. Trumpą atšaukti susitarimą dėl rusiško dyzelino.
Kremliaus skubėjimą G. Whitesidesas sieja su Rusijos ekonominėmis problemomis, įskaitant aukštas palūkanų normas ir didelį darbo jėgos trūkumą. Jo nuomone, V. Putinas nori susilpninti Ukrainą, kol JAV rinkimų rezultatai neapribojo D. Trumpo galimybių daryti įtaką padėčiai.
Tačiau „ukrainiečiai neketina aukoti savo išlikimo tam, kad išgelbėtų Trumpą ir Putiną nuo jų politinių kalendorių diktuojamų terminų“, – pabrėžė kongresmenas.
Jis paragino Kyjivą ir jo sąjungininkus Europoje išlikti tvirtus iki metų pabaigos, toliau priešintis Rusijos agresijai ir neleisti atblokuoti įšaldyto Rusijos turto.
JAV kadencijos vidurio rinkimai vyks antradienį, lapkričio 3 d. Amerikiečiai išrinks visus 435 Atstovų Rūmų narius ir 35 senatorius, taip pat kelių valstijų gubernatorius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV rengiamasi galimam tyrimui dėl prezidento D. Trumpo susitarimų su V. Putinu, susijusių su rusiško dyzelino prekybos operacijomis.
užsienio reikalų ministerijos nuotrauka) ” class=”articlePhoto”> 