Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. Almanto Malecko teigimu, pacientams prieinamos iš ligonių kasų visiškai apmokamos chirurginės nutukimo gydymo operacijos – didžiulė pažanga.
„Lietuvoje buvo nuspręsta visiškai kompensuoti skrandžio mažinimo operacijas nuo 2025 m. sausio 1 d. Dėl to kovojome 17 metų. Nes anksčiau ji kaip ir buvo kompensuojama, bet nebuvo įtraukti laparoskopinei operacijai reikalingi įrankiai.
Anksčiau pacientui pageidaujant darydavome operacijos, sumažindavome skrandį, siūlais uždėdavome jungtis, jos būdavo visiškai nemokamos. Bet jei žmogus norėdavo operacijos su geresniais instrumentais, reikėdavo prisimokėti“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Nutukimas (123rf/BNS nuotr.)” class=”articlePhoto”> 
Suteikia daugiau kokybiško gyvenimo
Jis pasakojo, kad priimti tokį sprendimą ligonių kasas paskatino atliktas ekonominis tyrimas. „Palyginome ekonominį naudingumą tų operacijų, kurias darome su siūlais ir tas, kurias su instrumentais. Pasirodo, kad pastarųjų nauda didesnė ta prasme, kad suteikia daugiau kokybiško gyvenimo metu ir už pigiau.
Tai tiesiog kito pasirinkimo nebuvo, kaip tą pripažinti. Taigi esu labai laimingas, kad galime pasiūlyti visas moderniausias operacijas mūsų pacientams“, – kalbėjo chirurgas, vienas iš laparoskopinės chirurgijos pradininkų Rytų ir Vidurio Europos regione.
Jis pasakojo, kad moderni bariatrinė chirurgija Lietuvoje užgimė kažkur prieš 22 metus, operacijos buvo pakankamai saugios, tad tiek kitų sričių gydytojai, tiek patys pacientai pasitiki šiuo gydymo metodu, mato jo rezultatus.
„Atsimenu, prieš 20 metų žmogui šeimos gydytojas net neduodavo siuntimo, sakydavo, ką čia išsigalvoja, tegu valgo mažiau ir daugiau juda“, – pastebėjo pats daugiau nei 7 tūkst. chirurginių nutukimo gydymo operacijų atlikęs chirurgas.
Operacijos reikėtų apie 40 tūkst. lietuvių
Pasak pašnekovo, dabar per metus Lietuvoje atliekama maždaug 600–700 tokių operacijų: „Šie metai – pirmieji, kai paslauga pradėta pilnai kompensuoti. Tikiuosi, vien Kauno klinikose tikriausiai atliksime kažkur tarp 400–500 šitų operacijų, nekalbant apie tai, kas yra kitose ligoninėse.“
Tiesa, jis pridūrė, kad dabar keliamas kitas svarbus klausimas – labai svarbu užtikrinti šių paslaugų kokybę, kad jas atliekantys centrai padarytų reikiamą jų kiekį.
„Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, bariatrinės chirurgijos centras turėtų atlikti 100–125 operacijas per metus, kad būtų tam tikra struktūra, kokybė, priežiūra, chirurgų patirtis ir, savaime suprantama, būtų mažiau komplikacijų“, – kalbėjo A. Maleckas.
Pasak jo, remiantis tyrimų rezultatais, iš esmės Lietuvoje būtų maždaug net 40 tūkst. pacientų, kurie atitiktų tokių operacijų poreikį ir kriterijus. „Tai realiai išoperuojame 0,5 proc. pacientų, bet tokie skaičiai yra stebimi visame pasaulyje, geros apimtys yra laikomos, kai operuojama tarp 0,5 ir 1 proc.“ – sakė A. Maleckas.
Chirurginis nutukimo gydymas netinka visiems juo sergantiems pacientams – yra patvirtinti tam tikri atrankos kriterijai.
Pasak jo, tokius mažus skaičius nulemia keli aspektai – prieinamumo klausimas, be to, ne visi pacientai, kuriems tokios operacijos reikėtų, patys to pageidauja:
„Kodėl ne visi žmonės to nori? Pirmiausia, yra komplikacijų baimė, kas yra logiška, nors tokių operacijų saugumas yra didelis. Taip pat žmonės baiminasi, ko laukti.
Ir pats neretai susiduriu su klausimu iš pacientų, kurie sako: „Daktare, kas man bus, jeigu ir po operacijos lygiai taip pat norėsiu valgyti?“ Sakau, kad taip nebūna, kai skrandis nedidelis, greitai pasiekiamas pilnumo jausmas ir žmogus daugiau nevalgo“.
Skrandis sumažėja, bet žmonės išmoksta gudrauti
Pašnekovas pabrėžė, kad pati skrandžio mažinimo operacija – tik vienas žingsnis, labai svarbus yra ir pooperacinis stebėjimas.
„Krentant svoriui gali keistis įvairių organų veikla, labai reikia atkreipti dėmesį į kepenis, kepenų fermentus, nes nemaža dalis žmonių turi kepenų suriebėjimą arba riebiųjų kepenų ligą ir net uždegimą. Mažėjant svoriui ir po operacijų kaip tik viskas normalizuojasi, bet reikia stebėti, nes kartais galimas ir priešingas efektas.
Taip pat vienas pagrindinių dalykų yra vitaminai ir mikroelementai, nes kai padarome tas operacijas, kažkiek pablogėja tokių vitaminų kaip B12, vitamino D, kalcio ir geležies įsisavinimas. Tad juos reikia nuolatos vartoti, visi pacientai tą žino“, – aiškino A. Maleckas.
Jis įspėjo, nepalaikant pakankamo šių mikroelementų kiekio vėliau gali padidėti kaulų lūžių rizika, vystytis geležies anemija. „Bet tai nėra kažkas ypatingo, ko negalima sukontroliuoti“, – sakė chirurgas.
Paklaustas, kiek laiko po operacijos jaučiamas teigiamas efektas, gydytojas neslėpė, kad sumažėjus skrandžiui žmonės randa būdų, kaip save apgaudinėti ir ima dažnai užkandžiauti:
„Didžiausia problema yra, sakykime, tie maži kaloringi užkandžiai, tai būtų tokios uogos kaip vynuogės, riešutai, šokoladas, olandiškas sūris prie vyno, sausainukai.
Tai šitaip leidžiant vakarą galima „susirinkti“ pakankamai daug kalorijų. Tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl svoris po operacijų pradeda grįžinėti, nes žmonės pakeičia įpročius – prieš operacijas jie daug valgo, po to nebegali to daryti, tad po kurio laiko tai pakeičia dažnu užkandžiavimu.“
Skrandžio mažinimo operacija tinka ne visiems
Vis tik pašnekovas atkreipė dėmesį, kad chirurginis nutukimo gydymas netinka visiems juo sergantiems pacientams – yra tarptautinių gydytojų ir kitų chirurgų organizacijų patvirtinti tam tikri atrankos kriterijai.
Gydytojo aiškinimu, jie iš esmės remiasi kūno masės indeksu (KMI), kuris apskaičiuojamas kūno svorį padalinus iš ūgio metrais kvadratu. Kai KMI yra 35 ir žmogus serga ligonių kasų įvardytomis gretutinėmis ligomis, tuomet operacija gali būti kompensuojama.
„Tai yra hipertenzija, diabetas, nevaisingumas vaisingo amžiaus moterims, sąnarių ligos kaip artrozė ir miego apnėja. Taigi jei KMI yra 35 ir pacientas turi kurią nors iš šių ligų, tada rekomenduojama operacija. Jeigu to nėra, žmogus neturi gretutinių ligų, KMI turėtų būti 40 ir daugiau“, – kalbėjo A. Maleckas.
Bet, jo teigimu, šiuo metu turint daug duomenų ir ilgalaikę bariatrinės chirurgijos taikymo patirtį diskutuojama, kad kartelė turėtų būti nuleista – pakaktų, kad KMI būtų 35 ir daugiau net nesant gretutinių ligų būtų rekomenduojama operacija.
„Pacientams, sergantiems diabetu, kartelė netgi būtų leidžiama iki 30 siekiančio KMI, jei nepavyksta gerai kontroliuoti diabeto medikamentais. Bet šiuolaikiniai vaistai tą leidžia gana gerai daryti, tad su tokiu KMI gal nėra labai daug pacientų.
Jis teigė, kad išties sulaukiama nemažai pacientų, kurie domisi šia operacija ir didžiajai daliai besikreipiančių ji išties būna reikalinga.
Kaip nurodo Valstybinė ligonių kasa, pacientui chirurginis gydymas gali būti skiriamas, kai konservatyvus nutukimo gydymas nėra efektyvus. Priduriama, kad indikacijos operacijai nustatomos gydytojų konsiliumo metu.
Taip pat primenama, kad apdraustiems pacientams, turintiems šeimos gydytojo siuntimą, gali būti suteiktos gydytojų specialistų – endokrinologo, gastroenterologo, dietologo konsultacijos. Jie gali paskirti ir medikamentinį gydymą, gyvenimo būdo korekcijas.