Perpus mažiau
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje pabrėžta, kad, neužtikrinus reikiamo finansavimo laiku, ilgalaikių radioaktyviųjų atliekų tvarkymas gali gerokai pabrangti.
„Šiuo metu finansavimo tempas yra nepakankamas, nes iš viso projekto kaina yra virš 7 mlrd. eurų”, – komiteto posėdyje teigė Energetikos ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė.
Pasak jos, iki šių metų pabaigos rezerve planuojama sukaupti tik apie 170 mln. eurų, nors pagal planą ši suma turėtų siekti apie 250 mln. eurų.
Šiuo metu pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto lėšos, įmonių dividendai ir Ignalinos AE parduotas turtas.
„Finansų ministerija vertina valstybės rezervų valdymo modelį, įskaitant ir rezervinį fondą, kuriame yra kaupiami pinigai. Planuojamos analizės pabaiga yra šių metų galas ir planuojama ateiti su pasiūlymais Vyriausybei iki gruodžio 31 dienos”, – sakė Finansų ministerijos kanclerė Ingrida Ragaišienė.
Valstybės kontrolės atstovas Gintaras Pakalniškis atkreipė dėmesį, kad giluminio atliekyno finansavimo modelis vis dar nepatvirtintas, o papildomi lėšų šaltiniai neužtikrinti.
„Išlieka didelė rizika, kad laiku neužtikrinus finansavimo papildomos atliekų saugojimo išlaidos bus didesnės”, – kalbėjo jis.
Giluminis atliekynas skirtas ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms saugiai izoliuoti giliai po žeme. Teigiama, kad jis turėtų atsirasti molyje bei kristaliniame pamate – kiečiausioje ir seniausioje Žemės plutos dalyje. Iki 2034 m. vyks geologiniai tyrimai, 2028 m. planuojama atlikti atliekyno poveikio ir ekonominį vertinimą.
Vietos dar neparinko
Pasak E.Radišauskienės, šiuo metu jos saugomos trijose saugyklose, kurių numatytas saugojimo laikotarpis siekia nuo 50 iki 70 metų.
„Šiai dienai šitos atliekos yra saugomos trijose saugyklose, kurių laikotarpis saugojimo priklauso nuo 50 iki 70 metų. Ir jeigu mes jas norėtume kažkur perkelti, tai papildomai mums kainuotų daugiau negu vienas milijardas eurų” – įspėjo Energetikos ministerijos kanclerė.
Energetikos ministerijos patarėja Patricija Ceiko nurodė, kad antžeminė atliekyno dalis užimtų apie 200 hektarų, tačiau statiniams reikėtų maždaug 40 hektarų, o požeminė dalis apimtų 3-4 kvadratinių kilometrų plotą.
Šiuo metu vertinamos galimos atliekyno vietos – atlikus pirminį teritorijų tinkamumo vertinimą nustatytos 77 galimos teritorijos 29 savivaldybėse. Galutinė vieta dar neparinkta.
Giluminio atliekyno, kuriame turėtų būti laikomas kuras iš Ignalinos atominės elektrinės, vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus.
Atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074, o uždaryti – iki 2079 metų.
ES nepadės
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius „Vakaro žinioms” teigė, kad giluminio atliekyno nebefinansuoja ES, kaip kad didele dalimi finansuoja AE uždarymą.
„Laikinos saugyklos galiojimo laikas – 50-70 metų, o giluminį, ilgalaikį atliekyną reikės statyti iš savų lėšų. Deja, lėšos skiriamos per mažos, o kasmet jų poreikis vis didės, ypač atlikus geologinius tyrimus ir išrinkus vietą giluminiam kapinynui.
Jam įrengti reikės milijardų eurų. Ką daro kitos šalys? Jos į veikiančių AE gamybos kaštus įskaičiuoja tarifo dalį, skiriamą atliekynams įrengti. O mūsų AE nebeveikia, kol veikė, jokio rezervo iš elektros nekaupėme.
Tai – labai jautri tema, todėl reikalausime, kad Vyriausybė strateginiame plane numatytų kažkokį šaltinį. Elektrinės uždarymas vyksta sėkmingai, tačiau rezervo kaupimas atliekynui šlubuoja ir jokios strategijos nėra”, – apgailestavo A.Butkevičius.
Gyventojų nenori gąsdinti
Parlamentaro teigimu, nors šiuo metu yra trys laikinos saugyklos, nereiškia, kad ilgaamžis giluminis atliekynas bus šalia vienos iš jų.
„Atrodytų, kad tai būtų praktiškiau, tačiau yra reikalavimai gruntui, kad nekiltų pavojaus. Kol kas galimos vietos net neskelbiamos, nes, jei aplinkiniai gyventojai sužinotų apie planus, tai tikrai kiltų protestai. Todėl labai svarbu, kad vieta būtų parinkta toli nuo gyvenviečių”, – pabrėžė A.Butkevičius, kuris užtikrino, kad atliekynas nebūtų regioninis – joje kauptų pavojingas atliekas tik Lietuva.
Komentuoja Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto narys Artūras SKARDŽIUS:

„Giluminiam atliekynui reikia surinkti apie 3 mlrd. eurų. Bet tik šios dienos kainomis, nes neaišku, kokia bus infliacija ir kaip išaugs kainos per tą ilgą laikotarpį. Jei dabar į atliekyno fondą neskiriame tiek, kiek reikia, tai per kelis likusius dešimtmečius nesurinksime reikiamos sumos.
Deja, kiekviena Vyriausybė šį reikalą nustumia į ateitį: esą dar toli, greitai nereikia. Jei nespėsime iki kol baigsis laikinųjų saugyklų galiojimo laikas įrengti giluminį atliekyną, viena iš išeičių bus branduolinį kurą iš konteinerių, kurių terminas – 50 metų, perkelti į naujai įrengtus konteinerius.
Bet tai irgi būtų sudėtinga, nes atliekos yra radioaktyvios, o jas perkelti į kitus konteinerius neturint specialių technologijų yra sudėtinga ir brangiai kainuotų”, – dėstė A.Skardžius.
Pasak parlamentaro, šiuo metu į atitinkamą fondą pervedama maždaug dvigubai mažiau lėšų nei reikia, nes politikai gyvena šia diena: nori įtikti rinkėjams, patenkindami šiandieninius jų norus, nes žino, kad niekas neįvertins to, kad ruošiamasi tolimai ateičiai.
„Laikosi nuomonės, kad „po mūsų – nors ir tvanas”. Viską atideda ateities vyriausybėms”, – reziumavo A.Skardžius.