Kodėl taip nutinka? Ir ką galime padaryti, kad vanduo neplautų ne tik kiemų, bet ir mūsų apsisprendimų ir svajonių ?
Viena iš nesmagių aplinkybių ta, kad klimatas keičiasi, o vis dar projektuojame kaip vakar. Beje, tai savo kailiu jaučia ir pramonės įmonės, kurių stogai būna milžiniški, aplinka nepralaidi vandeniui, todėl dažnai skandinami ir kaimyniniai gyvenamieji namai.
Intensyvūs, trumpi kritulių epizodai – tai ne išimtis, o nauja norma. Klimato kaita jau dabar keičia mūsų miestų ir priemiesčių veidą. Deja, dažnai tai ignoruojama. Urbanizuojant teritorijas, žali plotai mažėja, o nelaidžių dangų – asfaltų, stogų – vis daugėja. O vandeniui tiesiog nėra kur dingti. Dar blogiau – dažnai vengiama inžinerinių geologinių tyrimų, laikant juos „brangiais“. Vietoj to pasirenkami standartiniai infiltravimo sprendimai, kurie neveikia. Rezultatas? Pinigai tiesiogine šio žodžio prasme metami į balą. O klaidų taisymas visada kainuoja daugiau nei kokybiški tyrimai ir geras projektas.
Kur slypi problema? Nuo 2021 m. liberalizavus inžinerinių geologinių tyrimų tvarką, dalis jų tapo neprivalomi. Todėl projektuojama remiantis fragmentiška informacija – dažnai tik pamatams. Tačiau infiltracinės sistemos nelaidžiuose gruntuose ar esant aukštam gruntiniam vandeniui tiesiog neveiksmingos. Prie to prisideda ir projektuotojų kompetencijos spragos.
Sakoma, kad Amerika seniai atrasta. Tiesiog šiuo atveju turime atsigręžti į gerąją patirtį. Vokietijoje, Skandinavijoje infiltracija leidžiama tik ten, kur ji pagrįsta tyrimais: nustatomas grunto laidumas, vertinamas gruntinio vandens lygis, atstumai iki pamatų, laikomasi apsaugos zonų. Kitur – projektuojami kaupimo ar reguliavimo įrenginiai, tinklai.
Panaši situacija ir su buitinių nuotekų valymo įrenginiais individualiuose namuose. Kai tyrimai neprivalomi, parenkami „standartiniai“ infiltraciniai laukai ar šuliniai. Deja, nelaidžiuose gruntuose jie sukelia sanitarinę ir aplinkosauginę riziką.
Tad ką turime keisti? Tam, kad naujakurių kvartalai būtų saugūs, o investicijos – tvarios, būtini aiškūs sprendimai. Visų pirma, privalomi inžineriniai-geologiniai tyrimai turėtų tapti neatsiejama lietaus nuotekų ir buitinių įrenginių projektavimo dalimi, su aiškiai nustatyta metodika ir minimaliomis apimtimis. Vietinė infiltracija turi būti taikoma tik ten, kur sąlygos tam tinkamos – kitais atvejais būtina projektuoti centralizuotus tinklus arba kaupimo ir reguliavimo įrenginius.
Projektavimo metu būtina atsižvelgti į klimato kaitos scenarijus, ypač intensyvių liūčių dažnėjimą, ir aiškiai nustatyti atsakomybę už sprendinių kokybę. Galiausiai, būtina sustiprinti statybų priežiūrą – užtikrinti realią kontrolę nuo planavimo iki statybos ir eksploatacijos etapų. Urbanizacija turi būti protinga – tik tuomet ji tarnaus žmonėms, o ne taps jų problema.
Norime gyventi moderniai, saugiai ir tvariai? Tuomet turime investuoti ne tik į kvadratinius metrus, bet ir į žinias, tyrimus ir kokybę. Kitaip – sems ne tik kiemus, bet ir mūsų pasitikėjimą statybų sektoriumi.