Šiaulių apygardos teismas penktadienį paskelbė nuosprendį daug triukšmo sukėlusioje Kuršių marių taršos byloje dėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingo aplinkos apsaugos taisyklių pažeidinėjimo, dokumentų klastojimo, veikiant organizuota grupe.
Bylos duomenimis, akcinė bendrovė „Grigeo Klaipėda” teršalus į marias slapta leido nuo 2012 m. sausio iki 2020 m. sausio. Galėjo būti išleista ne mažiau kaip 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų, turinčių pavojingų medžiagų: gyvsidabrio, kadmio, nikelio, fluoranteno, naftaleno ir kt.
Cheminės medžiagos ir jų junginiai paplito į Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros Lietuvos priekrančių akvatorijos vandenis.
Šioje daugiau kaip 140 tomų byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų. Kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų.
Apdalijo baudomis
Teismas bendrovės „Grigeo” grupės prezidentui Gintautui Pangoniui skyrė 120 tūkst. eurų baudą, atėmė teisę trejus metus dirbti vadovaujamą darbą.
Makulatūros perdirbėjos ir popieriaus pakuotės žaliavos gamintojai „Grigeo Klaipėda” skirta 2 mln. eurų bauda. Tenkintas Aplinkos apsaugos departamento pareikštas daugiau kaip 48 mln. eurų civilinis ieškinys.
Valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės teismo prašė paskirti G.Pangoniui 200 tūkst. eurų, o įmonei – 5 mln. eurų baudas.
Byloje baudos skirtos dar 10 buvusių ir esamų bendrovės „Grigeo Klaipėda” darbuotojų. Tarp jų yra keturi buvę generaliniai direktoriai.
Tomui Eikinui skirta sumokėti 25 tūkst. eurų, Robertui Krutikovui – 50 tūkst. eurų, Vasilijui Jefimovui – 9 tūkst. eurų, Arūnui Skieriui – 9 tūkst. eurų, Irmantui Zubrui – 20 tūkst. eurų, Vidmantui Mačiukui – 25 tūkst. eurų, Ritai Liakstutytei – 50 tūkst. eurų, Martynui Butkevičiui – 30 tūkst. eurų, Žygimantui Žilevičiui – 25 tūkst. eurų, Rimai Ivaškevičienei – 10 tūkst. eurų.
Visi kaltinamieji išteisinti dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Tuo tarpu Arūnui Pasvenskui, Aivarui Petrokui, Rimantui Jonui Bieliauskui teismas dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidinėjimo, dokumentų klastojimo bylą nutraukė, nes suėjo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
Jonas Garalis ir Vidas Beržonskis teisme apklausti kaip liudytojai, jie, kaip ir dalis kitų asmenų, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dar ikiteisminio tyrimo metu.
Neteisėtų nurodymų grandinė
Kaip informavo teismas, nustatyta, kad G.Pangonis, viršydamas savo „Grigeo” įmonių grupės prezidento, bendrovės „Grigeo Klaipėda” valdybos pirmininko/nario įgaliojimus, veikė kaip faktinis įmonės vadovas.
Siekdamas turtinės naudos bendrovei „Grigeo Klaipėda” jis tyčia davė nusikalstamus nurodymus tuometiniams generaliniams direktoriams A.Pasvenskui, V.Beržonskiui, V.Mačiukui, R.Krutikovui ir T.Eikinui, vystant gamybą, nuotekas, kurių nesugeba išvalyti įrenginiai, slapta išleisti per bendrovės „Klaipėdos vanduo” apvalyto vandens kolektorių į marias.
Bylos duomenimis, minėti generaliniai direktoriai savo vadovavimo įmonėje laikotarpiais vykdė G.Pangonio nurodymą. Jie pavedė pavaldiems ir nuotekų valymo baro veiklą savo laikotarpiais kontroliavusiems technikos direktoriui A.Petrokui ir jo pavaduotojui R.J.Bieliauskui, gamybos direktoriui J.Garaliui, laikinai einančiam gamybos direktoriaus pareigas ir technologų grupės vadovui I.Zubrui, gamybos direktoriui Ž.Žilevičiui organizuoti darbą taip, kad perteklinės nuotekos būtų slapta išleidžiamos į marias.
Be to, siekiant nuslėpti nusikalstamus veiksmus ekologei-darbų saugos specialistei R.Liakstutytei ir inžinierei-technologei R.Ivaškevičienei buvo nurodyta įtvirtinti tikrovės neatitinkančius monitoringo duomenis ir apgaulingai vesti nuotekų taršos apskaitą.
Leido slaptu vamzdžiu
A.Petrokas, R.J.Bieliauskas, J.Garalis, I.Zubrus, Ž.Žilevičius vykdė generalinių direktorių nurodymus. Jie pavedė įmonės nuotekų valymo baro vadovui M.Butkevičiui neišvalytas nuotekas dažniausiai dieną kaupti rezerviniame nusodintuve ir po to slapta, dažniausiai tamsiu paros metu, išleisti į marias.
Teismas nurodė, kad įmonės nuotekų valymo aikštelėje, Klaipėdos rajono Dumpių kaime, dirbantys operatoriai vykdė šio vadovo neteisėtus nurodymus..
Teismo įsitikinimu, reikšmingai suprastėjo Klaipėdos sąsiaurio ekologinė būklė per vieną klasę 2017-2019 m. ir buvo padaryta daugiau nei 48 mln. eurų turtinė žala valstybei: Kuršių marioms, Klaipėdos sąsiaurio vandenims, Baltijos jūrai. Galėjo būti padaryta didelė žala ne tik zooplanktonui, moliuskams, bet ir žuvims bei paukščiams.
Ginčija žalą
Šis apie 650 puslapių nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Bendrovė „Grigeo Klaipėda” tvirtina, kad jį apskųs. Komentare „Eltai” aiškinama, kad iki šiol tinkamai neatsakyta į esminį klausimą – koks iš tikrųjų buvo poveikis Kuršių marioms ir Klaipėdos sąsiauriui?
„Byloje pateiktos Lietuvos ir užsienio ekspertų išvados, mūsų įsitikinimu, nepagrindžia Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotos daugiau kaip 48 mln. eurų žalos sumos. Ši suma apskaičiuota pagal nacionalinę tarifinę metodiką: į aplinką išleistų teršalų kiekis tiesiog padaugintas iš nustatytų tarifų”, – nurodė įmonė.
G.Pangonis tvirtino, kad dar nežino, ar skųs nuosprendį, nes jam dar reikia išanalizuoti teismo sprendimo motyvus.
„Man skirta bauda išties didelė, tačiau svarbiausia yra ne baudos dydis, o paties sprendimo pagrįstumas. Tuo metu vadovaujamų pareigų neužimu jau trejus metus, ir toliau nesirengiu tokių užimti”, – „Eltą” tikino jis.
Pasak jo, visai „Grigeo” grupei ši byla esminės įtakos nedarys – įmonės „Grigeo Klaipėda” pardavimo pajamos sudaro apie 14 proc. grupės konsoliduotų pardavimo pajamų.
Prašė išteisinti
Kaip rašė „Vakaro žinios”, šis didžiulis skandalas įsiplieskė 2020 m. pradžioje, kai buvo paskelbta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Tai buvo paviešinta po įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų tyrimo veiksmų.
Jų metu pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius, gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į marias buvo nedelsiant sustabdytas. Buvo sudaryta speciali tyrimo grupė.
2022 m. sausį bylą perduodant teismui prokurorė nurodė, kad įtariamųjų buvo gerokai daugiau, bet aštuoni iš jų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: „Dėl laidavimo, praradus pavojingumą, o taip pat aktyviai padėjus atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes.”
Kaip anksčiau informavo teismas, tik viena teisiamoji savo kaltę pripažino iš dalies, kiti bylos veikėjai ją neigė ir prašė išteisinti.
G.Pangonis tvirtino, kad apie tai, jog nuotekos išvalomos nevisiškai, sužinojęs tik 2019 m. gruodį. Šių metų liepą bendrovėje pareigų netekęs T.Eikinas tvirtino, kad jis savo darbą pradėjo tik 2019 m. gruodį, nebuvo spėjęs net susipažinti su visu įmonės gamybos procesu.