1 nuotr.
Gadi Eisenkotas turės 28 dienas surinkti 61 balsą, būtiną vyriausybei sudaryti. EPA-Eltos nuotr.
Benjamino Netanyahu politiniai varžovai tai laiko pirmuoju žingsniu siekiant padaryti galą ilgiausiai Izraeliui vadovavusio premjero valdymui.
Buvusio kariuomenės vado ir palyginti neseniai į politiką įsitraukusio G. Eisenkoto, siekiančio pritraukti pasaulietinių ir liberalių pažiūrų izraeliečius, vadovaujamas opozicijos blokas neatmeta anksčiau sunkiai įsivaizduotos sąjungos su ultraortodoksais žydais.
Tokia sąjunga galėtų užtikrinti pakankamai mandatų koalicinei vyriausybei suformuoti.
Prezidentas Isaacas Herzogas pareiškė, kad po šią savaitę vykusių konsultacijų su visomis partijomis galimybę formuoti vyriausybę pirmiausia suteiks G. Eisenkotui.
Per spalio 27 d. vykusius rinkimus nė viena politinė stovykla neužsitikrino daugumos parlamente.
Izraelio visuomenė tebėra smarkiai susiskaldžiusi dėl B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų valdymo ir pavargusi nuo trejus metus trunkančio karo.
I. Herzogo kanceliarija pranešė, kad oficialus pavedimas formuoti vyriausybę bus įteiktas sekmadienį per ceremoniją prezidento rezidencijoje Jeruzalėje.
G. Eisenkoto kandidatūrą parėmė partijos, kurioms parlamente atstovauja 67 deputatai, o B. Netanyahu kandidatūrą – partijos, iš viso turinčios 46 mandatus.
Vėliau G. Eisenkotas pažadėjo „padaryti viską”, kad suformuotų naują vyriausybę.
Tačiau tarp G. Eisenkotą rekomendavusių partijų buvo tiek Izraelio arabų mažumos atstovų, kurių mandatų skaičius per rinkimus smarkiai išaugo dėl nepasitenkinimo B. Netanyahu, tiek dešiniųjų pažiūrų opozicijos partijų, prieštaraujančių tam, kad formuojant vyriausybę būtų remiamasi arabų partijų balsais.
Nacionalinės vienybės vyriausybė
Dabar jau nebeegzistuojančiai Izraelio kairiajai Leiboristų partijai anksčiau priklausęs I. Herzogas šiuo metu eina nepartines prezidento pareigas ir palaiko darbinius santykius su B. Netanyahu.
Jis leido suprasti norintis apsvarstyti galimybę sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę, kuri suvienytų įvairių politinių pažiūrų Izraelio žydus.
Spaudimas sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę galėtų sustiprėti, jei B. Netanyahu įgyvendintų grasinimus atnaujinti karą su Iranu, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas tam kol kas neuždegė žalios šviesos.
B. Netanyahu, kuris su pertraukomis Izraeliui vadovauja jau beveik du dešimtmečius ir pastaraisiais metais prisidėjo prie ryškaus šalies politikos posūkio į dešinę, yra kaltinamas korupcija, o pasitraukęs iš pareigų gali atsidurti kalėjime.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) taip pat yra išdavęs jo arešto orderį dėl karo Gazos Ruože, tačiau B. Netanyahu šio teismo jurisdikcijos nepripažįsta.
Dabartinis ministras pirmininkas jau ragino sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę, tačiau opozicija tvirtai laikosi nuomonės, kad pirmiausia jis turi būti nušalintas nuo valdžios.
B. Netanyahu kritikavo opozicijos lyderius jau vien už svarstymus bendradarbiauti su Izraelio arabais – palestiniečių, likusių šalyje po Izraelio valstybės įkūrimo 1948 m., palikuonimis.
Pareigas einantis premjeras šeštadienį pareiškė, kad galima opozicinių partijų ir arabų partijų sąrašų, kuriuos jis pavadino islamistinėmis, koalicija „sugriautų Izraelio valstybę iš vidaus”.
Jis paragino sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę, kurią sudarytų „visos sionistinės partijos, norinčios apsaugoti mūsų valstybę”.
Reaguodama į tai, G. Eisenkoto partija „Yashar” paragino B. Netanyahu sąjungininkus ir jo partijos „Likud” narius prisidėti prie G. Eisenkoto vadovaujamos nacionalinės vienybės vyriausybės formavimo ir „viešai paskelbti apie sąjungos su ekstremistais nutraukimą”.
„Dabar atėjo laikas suformuoti nacionalinę krizinę vyriausybę. Padarysiu viską, kad pateisintume mums parodytą pasitikėjimą”, – platformoje „X” rašė G. Eisenkotas, pirmą kartą sureagavęs į pranešimą apie sprendimą pavesti jam formuoti vyriausybę.
Opozicijos bloko narys Avigdoras Libermanas, buvęs B. Netanyahu padėjėjas, kuris tapo aršiu jo kritiku, tačiau tebesilaiko panašios griežtos pozicijos palestiniečių atžvilgiu, aiškiai pareiškė nedalyvausiantis G. Eisenkoto vyriausybėje, jei ši remsis Izraelio arabų partijų balsais.
Tačiau tvirtas pasaulietinės valstybės šalininkas A. Libermanas, kurio pagrindiniai rėmėjai iš pradžių buvo rusakalbiai imigrantai, penktadienį pakeitė savo poziciją dėl kitos grupės, su kuria anksčiau atsisakė bendradarbiauti.
Jis pareiškė esąs pasirengęs svarstyti įstatymą, kuriuo būtų įtvirtinta ultraortodoksų žydams taikoma privalomosios karinės tarnybos išimtis.
A. Libermanas ir kitas opozicijos lyderis Naftali Bennettas per rinkimų kampaniją vienu svarbiausių pažadų laikė šios išimties panaikinimą ir itin griežtai kritikavo ultraortodoksus žydus, vadindami juos našta valstybei.
Taip jie reagavo į didelį kitų izraeliečių nepasitenkinimą, nes rezervistams tenka ne kartą grįžti į karinę tarnybą Gazos Ruože ir Libane.
G. Eisenkotas pasiūlė įvesti privalomąją nacionalinę tarnybą visiems izraeliečiams, tačiau leisti piliečiams vietoj karinės tarnybos rinktis civilinę.
Tai sudarytų sąlygas į tarnybos sistemą įtraukti ir ultraortodoksus žydus.
Penktadienį G. Eisenkotas pareiškė, kad būtina skubiai pakeisti B. Netanyahu, kurį jis pavadino grėsme „pačiam Izraelio demokratijos egzistavimui”.
Oficialiai gavęs pavedimą formuoti vyriausybę, G. Eisenkotas turės 28 dienas užsitikrinti 61 parlamento nario balsą, būtiną vyriausybei suformuoti.
Jei jam nepavyks, I. Herzogas galės pratęsti šį terminą dar 14 dienų, o po to turės pavesti formuoti vyriausybę kitam kandidatui.
Jei nė vienai politinei stovyklai nepavyks suformuoti vyriausybės, Izraelyje bus rengiami nauji rinkimai.
Dėl pasikartojančių politinių aklaviečių 2019-2022 m. šalyje rinkimai vyko net penkis kartus.