Etnologė Eglė Valentė pokalbio metu naujienų portalo tv3.lt skaitytojams išryškino Vėlinių svarbą, o taip pat nurodė, koks paros metas nėra tinkamas kapinėms lankyti.

„Nuo pačių seniausių laikų Vėlinių periodas yra ypatingas. Šiomis dienomis mirusiųjų vėlės yra pagerbiamos, tad kaip tik todėl šiuo laiku lankomės kapinėse.

Ten mes meldžiamės už mirusiųjų protėvių vėles, kad joms būtų lengviau patekti į anapusinį pasaulį, į šviesą“, – pasakojo ji.

Kapinių lankymo etiketas

Pasiteiravus pašnekovės, kokiais būdais kapinėse reiktų pagerbti mirusiuosius, ji pasidalijo keliais iš jų. Pasak jos, svarbiausias atributas yra žvakės, kurių liepsna yra tarsi tiltas tarp dviejų pasaulių.

„Labai svarbi yra žvakės šviesa, ugnelė, kuri yra kaip tiltas tarp mūsų ir mirusiųjų. Tai vėlių kelias, apšvietimas, šviesa ir šiluma.

Kita vertus, taip pat žvakės yra mūsų širdžių šiluma, kurią atnešame ir teikiame jiems. Tad žvakė yra tarsi ryšio stiprinimo su mirusiais simbolis“, – sakė ji.

Pašnekovė pridėjo, kad, remiantis senosiomis tradicijomis, kapinėse taip pat būdavo keliamos puotos.

E. Valentė pasakojo, kad mirusieji būdavo pagerbiami maistu, o taip pat dar iki šių dienų kai kurie „maitina“ vėles atnešdami šio to saldaus į kapines.

„Žvakės ne taip seniai atsirado, o anksčiau būdavo keliami stalai, būdavo vaišės ir puota kartu su mirusiaisiais.

Tie laikai yra praėję, tačiau ir dabar kažkas atneša bandelę, saldainį ar dar kažką ir palieka kapinėse“, – nurodė ji.

Vėlinės (nuotr. Fotodiena.lt) Ko negalima daryti kapinėse?

Specialistės pasiteiravus, kuo kapinėse užsiimti nereikėtų, ji nurodė kelias veiklas. Pirmiausia, ji atkreipė dėmesį į besaikius kiekius sodinamų arba atnešamų gyvų gėlių.

„Mes pagerbiame kapus sodindami, atnešdami gėlių, tačiau tai nėra būtinas dalykas, nes metas pakankamai vėsus.

Gėlės žiedas yra daugiau susijęs su gyvybe, o su mirtimi neturi tiek bendro. Vis tik saikingas jų kiekis kaip pagarbos ženklas yra galimas“, – paaiškino ji.

Kitas veiksmas, kurio etnologė patarė kapinėse nedaryti, buvo triukšmavimas. Ji pasakojo, kad kapinės – tai rimties, o ne linksmybių vieta.

„Triukšmauti nevalia niekur, nes beprasmis, kvailas triukšmas nėra malda, daina, harmonija ir dermė, kurios tinkamos šiai dienai“, – nurodė ji.

E. Valentė patarė atėjus į kapines susikaupti ir jeigu ne žodžiais, tai bent mintimis pasikalbėti su mirusiaisiais, taip atiduodant jiems pagarbą.

Kada negalima lankyti kapinių?

Galiausiai, prašnekus apie laiką, kada galima lankyti kapines, o kada ne, E. Valentė išsakė savo požiūrį.

Pasak jos, nėra patartina kapinių lankyti naktimis, nes tai ne tik nesaugu, tačiau taip pat gali sudrumsti vėlių ramybę.

„Naktis yra toks metas, kuris skirtas miegui ir buvimui namie. Juo labiau, kad mūsų toks klimatas, kad naktimis būna šalta, nesinori eiti iš namų.

Žinoma, buvo tikima, kad nereiktų vaikščioti naktimis po kapines. Juk, galų gale, mes tamsoje nematome, neturime tokių akių, kaip katės“, – teigė ji.

Pašnekovė pridėjo, kad taip pat naktimis aktyvesnės mūsų baimės, tad reikėtų kliautis senovės išmintimi ir tamsiuoju paros metu ilsėtis.

„Įvairūs negeri nutikimai dažniausiai nutinka tamsiuoju paros metu. Tai susieti su mirusiaisiais kažin ar verta, bet jeigu mes tikime, kad vėlės naktimis aktyviau veikia, tai veikia labiau ir mūsų baimės tamsiuoju paros metu.

Tad, savaime suprantama, tamsa skirta miego būsenai, o šviesa – tam, kad būtume budrūs, užsiimtume savo veiklomis“, – paaiškino ji.