Tai buvo naujasis Q9, didžiausias koncerno istorijoje visureigis. JAV prezidentas pasikvietė į sceną Gernotą Dolnerį (Gernot Döllner), „Audi” valdybos pirmininką ir „Volkswagen” koncerno valdybos narį.
Vokietis padėkojo už paramą ir paskelbė, kad netoliese „Audi” statys pirmąją savo gamyklą JAV.
Bendrovė į ją investuos 4,2 mlrd. dolerių, įdarbins 4500 žmonių ir kasmet pagamins 200 tūkstančių automobilių. „Tai ilgalaikė investicija, nes tikime Amerikos rinka”, – sakė Dolneris. Minia plojo.
Kitą dieną Berlynas pasipiktino. Dolneris tepadarė tai, ką darytų kiekvienas blaiviai mąstantis paprastas ūkininkas, – tvartą stato ten, kur ganosi banda.
Gamyklą į Ameriką išvijo Vokietijos elektros kaina, Briuselio biurokratų draudimai ir Vašingtono muitai. Brangią elektrą ir draudimus Europos valdžia susikūrė pati, muitus pridėjo Trampas ir Amerika susirenka vaisius. Briuselis pila vandenį ant Trampo malūno.
Džordžijoje bus gaminami Q7, Q8 ir tas pats Q9. Visi trys turės vidaus degimo variklius ir įkraunamų hibridų versijas. Elektromobilio planuose nėra. „Audi” pranešime apie gamyklą žodis „elektra” nepavartotas nė karto.
2025 m. Q8 Amerikoje kainavo nuo 75 600 iki 86 200 dolerių, galingiausias RS Q8 – nuo 136 200 dolerių. Didelių prabangių visureigių klasė seniai laikoma viena pelningiausių rinkoje.
Taigi, Amerikoje „Audi” gamins savo brangiausius automobilius – tuos pačius, kuriuos Europa nuo 2035 m. draus pardavinėti.
Pirmą smūgį Europa sudavė sau pati. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2025 m. Europos Sąjungoje energijai imli pramonė už elektrą mokėjo maždaug dvigubai daugiau nei amerikietiška. 2019 m. atotrūkis siekė apie 50 proc. Per šešerius metus jis išaugo dvigubai. Automobilis – tai plienas, aliuminis, plastikas, stiklas, todėl brangi kilovatvalandė įkalkuliuota kiekviename kėbule.
Šią sąskaitą pramonei išrašė konkretūs žmonės. 2011 m. Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusprendė atsisakyti atominės energetikos.
2023 m. balandį socialdemokrato kanclerio Olafo Šolco (Olaf Scholz) vyriausybė išjungė paskutinius tris reaktorius ir dar išmontavo visą jų įrangą, nusprendė nugriauti ir pastatus, kad tik kokia nors vėlesnė vyriausybė nesugalvotų tų reaktorių vėl įjungti.
Muitus D.Trampas mitinge įvardijo kaip gamybos perkėlimo į JAV priežastį. „Reuters” duomenimis, pernai jie „Audi” kainavo apie 1,2 mlrd. eurų, nes visus Amerikai skirtus automobilius koncernas veža iš Europos ir Meksikos. Šiemet „Audi” pardavimai JAV smuko 16 proc.
Antrą smūgį pramonei sudavė Briuselio draudimokratija. 2022 m. Europos Parlamentas nutarė, kad nuo 2035 m. naujų automobilių CO2 išmetimai sumažėtų 100 proc. Tai reiškia, kad benzininiai, dyzeliniai ir hibridiniai automobiliai turi dingti iš salonų – visi automobiliai, deginantys bet kokį kurą.
Tuometinis Parlamento Aplinkos komiteto pirmininkas Paskalis Kanfenas (Pascal Canfin) tviteryje triumfavo. Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Maiklas Blosas (Michael Bloss) žadėjo, kad sprendimas apsaugos ir klimatą, ir darbo vietas.
Nuo 2025 m. kiekvieno gamintojo parduotų naujų automobilių vidutinė tarša negali viršyti 93,6 g CO2 kilometrui. Už kiekvieną viršytą gramą reglamentas skiria baudą, padaugintą iš parduotų automobilių skaičiaus.
Kad gamintojas tilptų į ribą, maždaug penktadalį jo pardavimų turi sudaryti elektromobiliai. Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA suskaičiavo, kad pramonei tai reiškia apie 15 mlrd. eurų papildomų sąnaudų. Pirkėjai atsakė piniginėmis. 2025 m. elektromobiliai užėmė 17,4 proc. ES rinkos, hibridai su 34,5 proc. rinkos dalimi liko mėgstamiausi.
Berlyno valdžia į skaičius žiūri pro pirštus. Federalinis aplinkos ministras Karstenas Šneideris (Carsten Schneider), kanclerio Frydriko Merco (Friedrich Merz) vyriausybės narys, išrėžė, kad „Audi” su savo nauja gamykla JAV „stato ant iškastinio kuro, vadinasi, ant nugaišusio arklio”. Nugaišusį arklį „Audi” jau palaidojo. Tik kitą. 2025 m. vasarį koncernas uždarė Briuselio gamyklą, kurioje dirbo apie 3000 žmonių ir buvo gaminamas elektrinis „Q8 e-tron”. Jo paklausa smuko. 2025 m. gruodį „Volkswagen” pirmą kartą per 88 metus sustabdė gamybą Vokietijoje, Drezdene. Paskutinis nuo konvejerio nuriedėjo raudonas elektrinis ID.3 GTX. Kuris arklys nugaišo, ministrui galėtų parodyti Drezdenas.
Dėl ko visa tai? Dėl karo su klimatu. 2024 m. ES išmetė 5,9 proc. pasaulio šiltnamio dujų. Lengvieji automobiliai sudaro apie 12 proc. ES anglies dioksido išmetimų. Vadinasi, Europos lengvieji automobiliai išmeta mažiau nei procentą pasaulio taršos. Tais pačiais metais ES išmetimus sumažino 58 mln. tonų, o pasaulis juos padidino 665 mln. tonų.
Skaičių Berlynas nemėgsta, todėl griebėsi moralės. Prieš Dolnerio pasirodymą Trampas mitinge kalbėjo apie „antiamerikietiškus trečiojo pasaulio migrantus, kuriems mūsų civilizacija – tik taikinys plėšti, grobti ir niokoti”. „Volkswagen” koncerno darbo tarybai vadovaujanti Daniela Kavalo (Daniela Cavallo) tai įvertino pagal visą progresyvizmo katalogą: rasizmas, seksizmas, ksenofobija, transfobija, demokratijos niekinimas.
Pasak jos, po tokios kalbos į sceną užlipusiam „Audi” vadovui G.Dolneriui turėtų būti taip gėda, kad norėtųsi prasmegti skradžiai žemę. Visą „Volkswagen” valdybą ji apkaltino leidus save paversti „labai abejotinos politinės figūros propagandinio spektaklio marionete”. Kavalo priminė ir jau pasigirdusius palyginimus su koncerno istorija nacistinėje Vokietijoje ir perspėjo, kad tai „žaidimas su ugnimi”.
Izabelė Kademartori (Isabel Cademartori), socialdemokratų frakcijos Bundestage atstovė, pareiškė, kad „Audi” su VW tiesiogiai padeda, jog „demokratijos ardymas, smurtas prieš mažumas ir korupcija” tęstųsi nekontroliuojami.
Visureigių gamykla Džordžijoje Vokietijos kairiųjų akimis tapo rasizmo ir smurto prieš mažumas įrankiu. Luidžis Pantisanas (Luigi Pantisano), vienas iš dviejų Kairiosios partijos („Die Linke”) pirmininkų, pareikalavo, kad Dolneris atsistatydintų.
„Die Linke” – Rytų Vokietijos komunistų partijos įpėdinė, o tai partija, kuri 1961 m. pastatė Berlyno sieną.
„Audi” iki 2029 m. Vokietijoje panaikins iki 7500 darbo vietų, visa „Volkswagen” grupė – beveik 48 000. Nekarsulme, antrojoje „Audi” gamykloje šalyje, dirba apie 15 000 žmonių, triskart daugiau, nei žadama Džordžijoje. Ten gaminami A5 ir A6 modeliai. Rugsėjį VW vadovybė davė gamyklai laiko iki 2027 m. birželio 30 d. parengti naują gamybos planą. Po 2030 m. jai gali grėsti uždarymas. Nekarsulmo darbininkas klausia, ar rytoj dar turės darbą. Progresyvistų choras jam atsako litanija apie Trampo rasizmą, seksizmą ir transfobiją. Tik darbo vietų nuo tokių kalbų nepadaugės.
Iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios Džordžijoje atsiras 4500 darbo vietų, Vokietijoje iki 2030 m. jų dings dešimtys tūkstančių. Po 2035 m. Europoje nauji benzininiai automobiliai nebebus parduodami. Europai teks reglamentai, Amerikai – statomos gamyklos.
Auksinį „Audi Q9″ prie Trampo mitingo atvežė Briuselis, o Berlynas jam pamojavo moralės vėliavėle. Amerikai darbo vietas kuria Briuselio biurokratai.