Kita vertus, vasarą per Lietuvą praūžusi audra aiškiai parodė, kad su krizinėmis situacijomis galima susidurti ir be jokių karinių konfliktų.
Apie tai, kaip su esama situacija tvarkomasi Ukrainoje ir apie ką prieš artėjančią žiemą reikėtų pagalvoti Lietuvos gyventojams, „Respublika” kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie VRM patarėju Donatu GUREVIČIUMI bei skaitytojams puikiai pažįstamu Chersono miesto gyventoju Aleksandru.
– Donatai, neseniai lankėtės Ukrainoje. Kaip atrodo penktus metus karo niokojama šalis?
– Rugpjūtį į Ukrainą savaitės trukmės vizito vykome kartu su PAGD vadovais ir Lietuvos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekspertais. Beje, tai buvo ne pirmas toks vizitas, nes seniai bendradarbiaujame ir palaikome ryšius su Ukrainos valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuriai šį kartą nuvežėme 20 ugniagesių-gelbėtojų aprangos komplektų, kadangi kovojančioje šalyje šiems žmonėms niekada netrūksta darbo.
Nors lankėmės dar iki pastaruoju metu suintensyvėjusio apšaudymo, jau rugpjūtį situacija Ukrainoje, lyginant su 2025 m. vasariu, buvo pasikeitusi į blogesnę pusę. Taip vyksta, nes Rusija keičia karo taktiką ir, be vis tobulinamų dronų, naudoja balistines, vakarinius šalies regionus pasiekiančias, raketas.
Kadangi Maskva niekada nepaisė ir toliau nepaiso jokių humanitarinės teisės normų ar tarptautinių susitarimų, neretai jos atakų taikiniais tampa civiliai objektai – gyvenamieji namai, prekybos centrai, sandėliavimo paskirties pastatai, elektrinės, šildymo infrastruktūra, vandens stotys ir t.t.
Todėl jau rugpjūtį tiek mums, tiek mūsų kolegoms ukrainiečiams buvo aišku, kad ateinanti žiema šaliai, o ypač sostinei Kijevui, bus sunki.
Niekas neabejoja, kad kritinė infrastruktūra – elektros pastotės ir linijos, šildymo katilinės, elektrinės, maisto prekių sandėliai ir parduotuvės ir t.t. – atakuojama tyčia, taip siekiant palaužti gyventojų ryžtą ir nusiteikimą priešintis agresoriui.
Taip pat vis dažnėjantys elektros atjungimai ar tiekimas pagal tam tikrą grafiką signalizuoja apie tai, jog taikomasi ir į politikus bei valstybines institucijas, bandant šalį išmušti iš kasdienio gyvenimo ritmo.
Tik agresoriai pamiršta, kad šalis jau seniai gyvena karo ritmu, todėl gyventojai, nepaisant nesiliaujančių atakų, yra gerokai atsparesni esamai situacijai bei smūgiams kritinei infrastruktūrai, negu, tarkim, krizės atveju būtų vakariečiai.
Beje, rusai atakuoja ne tik kritinius objektus, bet ir į juos skubančius ugniagesius-gelbėtojus. Tam naudojama antrinių smūgių taktika – pirma atakuojamas koks nors objektas, o vėliau, kai jo gesinti atvyksta specialiųjų tarnybų atstovai, smogiama pakartotinai. Nuo 2022 m. vasario taip žuvo daugiau negu 130 ugniagesių-gelbėtojų, daugiau negu 660 buvo sužalota.
Nepaisant to, tarnyba ir jos darbuotojai prisitaiko prie besikeičiančios situacijos ir priešininko taktikos. Kadangi dronai vis dažniau leidžiami ne tik naktimis, rugsėjį Ukrainoje buvo peržiūrėtas gyventojų perspėjimo sistemos algoritmas ir patobulinta pati sistema.
Dabar joje naudojamos dvi spalvos – geltona ir raudona. Geltona spalva reiškia oro pavojų, kuomet atakuojama dronais (pavyzdžiui, „Shahed” tipo), prie kurio didžioji dalis gyventojų jau seniai priprato, raudona informuoja apie padidintą oro pavojų, kuomet tikėtina balistinių raketų arba masinė dronų atakos.
Taip pat ugniagesiai-gelbėtojai glaudžiai bendradarbiauja ir su kariuomene, kas taip pat padeda geriau ir operatyviau pasiruošti naujoms atakoms bei krizinėms situacijoms.
Beje, kadangi turime savo uostą Klaipėdoje, vizito Ukrainoje metu buvome nuvykę į Odesą, kur Klaipėdos regiono vadovai galėjo susipažinti su tuo, kaip ukrainiečiai rūpinasi uosto infrastruktūros apsauga ir kokių priemonių imasi.
– Bet, nepaisant smūgių kritinei infrastruktūrai, gyvenimas vis tiek vyksta?
– Taip, kitoks, negu, tarkim, įprastas mums, bet vyksta – žmonės dirba, mokosi. Kadangi žiemą elektra dažnai tiekiama ribotai arba pagal tam tikrą grafiką, tiek žmonės, tiek verslai išmoko rimtai žiūrėti į elektros naudojimą ir skiria išskirtinį dėmesį tinklų saugumui.
Infrastruktūros saugumu, savo galimybių ribose, taip pat rūpinasi ir šalies institucijos. Tiesa, ne visa informacija saugumo sumetimais yra vieša, tačiau kartais žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose pasirodo informacija apie apsaugai naudojamus perėmimo dronus, oro gynybos sistemas ir t.t.
Mes su ukrainiečių specialistais taip pat diskutuojame apie infrastruktūros apsaugą ir keičiamės patirtimi, tačiau ne viskas, kas tinka jiems, gali būti taikoma pas mus ir atvirkščiai. Nes Ukraina, gerokai didesnė šalis, turinti ženkliai daugiau gyventojų.
Be to, kadangi jie kariauja jau ne vienerius metus, dauguma modelių taikomi atsižvelgiant būtent į realią situaciją. Tarkim, pas juos nemažai energetikos objektų, tikrąja žodžio prasme, pakišti po žeme arba virš jų sumūryti apsauginiai „sarkofagai”.
Net prekybos centrai turi atskirus infrastruktūros apsaugos padalinius, kurie rūpinasi, kad, nepaisant atakų, lentynose nepritrūktų maisto ir kitų būtiniausių produktų.
Kita vertus, energetiniu atsparumu turi rūpintis ne tik institucijos, bet ir kiekvienas gyventojas. Jau šiandien kiekvienas iš mūsų turėtų susimąstyti apie tai, kiek elektros sunaudoja namų tinklas. Ar visi, kuriems sąlygos leidžia, turime pasidarę gręžinius, įsirengę saulės elektrines, apsirūpinę akumuliatoriais ir energijos kaupikliais?
– Lietuvoje, laimei, karo nėra, tačiau krizinių situacijų, ką parodė šiųmetis rugpjūtis, vis tiek pasitaiko. Kaip tam ruoštis?
– Kalbant apie artėjančią žiemą, kaip ir kasmet, gyventojai, kurie šildosi kietu kuru, raginami susitvarkyti kaminus, išvalyti dūmtraukius.
O grįžtant prie rugpjūčio, tai buvo pamoka, kurią reikėtų išmokti visiems, o ne tik tiems, kas tuomet kelias dienas ar ilgiau liko be elektros. Ši situacija, kokių klimato kaitos fone gali tik daugėti, puikiai parodė, kad net taikos metu gali prireikti papildomo elektros šaltinio, o žiemą – papildomo šilumos šaltinio, geriamo vandens ir maisto atsargų.
Tik, kiek pastebiu, žmonės neskuba mokytis ne tik iš svetimų, bet ir iš savų klaidų, todėl vis dar pasitaiko tokių, kurie viskuo pradeda rūpintis tik tuomet, kai susiduria su krize. Tų pačių generatorių visiems prireikia vienu metu, todėl jie tiesiog dingsta iš prekybos centrų lentynų. O paskui viskas atslūgsta ir taip – iki naujos krizinės situacijos.
Taip pat kai kurie žmonės dėl visų nelaimių linkę kaltinti institucijas, nors tokiais dalykais, kaip maisto atsargos ar minimali energetinė nepriklausomybė, sėkmingai galėtų pasirūpinti patys. Juolab kad taip elgtis – pradėti nuo savęs – ragina ir civilinės saugos specialistai. Daugiau apie jų patarimus ir rekomendacijas galima pasiskaityti portale lt72.lt, o kalbant trumpiau, ne metas ruoštis, kai reikia reaguoti.
Visi būtiniausi daiktai krizinei situacijai turi būti supirkti iš anksto, padėti prieinamoje vietoje ir reguliariai tikrinami. Tokios pačios rekomendacijos taikomos ir organizacijoms – jeigu jos, kartu su gyventojais ir vietos bendruomene, suvoks, kad krizė gali užklupti bet kada ir tinkamai tam pasirengs, stipresni ir atsparesni tapsime mes visi.
Juolab kad, tenka pripažinti, gyvename gerokai pasikeitusios realybės sąlygomis. Kalbu ne tik apie audras, bet ir apie reguliariai į Baltijos šalių oro erdvę įskrendančius „pasiklydusius” dronus.
Ukrainiečiai juos gali atskirti pagal garsą ir žino, kur saugiai slėptis, o kiek iš mūsų žino, kur yra artimiausia priedanga? O jeigu tokios nėra, ar žino, kas yra antrosios sienos taisyklė ir kur saugiausia slėptis oro pavojaus atveju?
Jeigu visu tuo pradėsime domėtis tik įskridus dronui ir paskelbus oro pavojaus perspėjimą, jau bus vėlu. Tokius dalykus reikia išsiaiškinti iš anksto, nes oro pavojaus grėsmė, kol karas Ukrainoje vyksta, yra dalis mūsų naujosios realybės.
Pastebėjimai iš pafrontės miesto
Patarimais, kaip išgyventi krizės atveju, pasidalino ir Chersone nuo karo pradžios gyvenantis Aleksandras. Pasak jo, labai svarbu turėti grynųjų pinigų ir kad dirbtų parduotuvės, nes tikrai ne visi laiku bus apsirūpinę maisto ir būtiniausių produktų atsargomis.
Be to, pasak vyro, jeigu prasidėtų krizė, tikėtina, pirkėjų parduotuvėse sumažėtų, todėl pastarosios būtų priverstos daryti nuolaidas. Tikslinga būtų turėti ir „šildančių” gėrimų atsargas. Viena vertus, jie gali būti naudojami žaizdoms pravalyti, kitą – stresui, kurį neabejotinai sukels pasikeitusi realybė, sumažinti.
Taip pat, jeigu namuose naudojamos dujos, reikėtų pasirūpinti jų atsargomis. Jeigu sąlygos leidžia, reikėtų prisiminti žemės ūkį ir patiems šalia namų turėti darželį, kuriame galima sodinti daržoves. Geriausiai tokias, kurias galima saugoti ilgą laiką.
Tikslinga turėti namuose dyzelinį generatorių bei dyzelino atsargas, kas leistų apsirūpinti elektra, kuro atsargas, jeigu namai šildomi kietu kuru, ir pagalvoti apie geriamo vandens atsargas. Jeigu kieme yra vandens kolonėlė ar šulinys, tuomet ramiau, jeigu ne, tada reikėtų iš anksto įsigyti bent keliolika litrų geriamo vandens, nes kai vanduo nustos bėgti iš krano, jo stygius netruks pasijusti.
Galingas smūgis infrastruktūrai
Naktį į lapkričio 3-iąją Rusijos kariuomenė surengė vieną didžiausių šį rudenį atakų prieš Ukrainos energetinę ir kritinę infrastruktūrą. Pasak bendrovės „Ukrenergo”, energetikos objektai visoje šalyje buvo atakuoti daugiau nei 20 kartų, taip padarant jiems reikšmingą žalą ir apsunkinant situaciją elektros tinkle.
Kijevas ir Kijevo sritis: apgadinti regioninio energetikos mazgo objektai. Sostinėje buvo vykdomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai, dėl ko mieste dingo vanduo, nustojo veikti elektrinis viešasis transportas. Kai kuriuose rajonuose vartotojai liko be elektros ilgiau nei 12 valandų.
Dniepropetrovsko sritis: kritinei Dniepro mieste bei Krivoj Rogo rajono infrastruktūrai teko virtinė smūgių.
Pranešama apie atakas prieš Krivoj Rogo ir Pridnieprovskos šilumines elektrines; dėl to didelei daliai Dniepro, Kamenskės ir aplinkiniams rajonams sutriko elektros bei vandens tiekimas.
Smūgiai kitiems regionams: nuo apšaudymų bei dronų atakų nukentėjo energetikos infrastruktūra Ternopilio, Kirovohrado, Rivnės, Voluinės, Odesos, Žytomyro ir Poltavos srityse. Sumų ir Poltavos srityse buvo įvesti avariniai elektros energijos atjungimo grafikai.
Aukos tarp civilių gyventojų: be smūgių į energetikos infrastruktūrą, fiksuotas ir gyvenamųjų rajonų apšaudymas. Lapkričio 3 d. dėl apšaudymų Donecko (Kramatorskas, Jasnohirka) ir Zaporožės srityse kiekvienoje jų žuvo po du civilius gyventojus; gauta pranešimų apie sužeistuosius.
Ukrainos ir JT pozicija: Ukrainos vadovybė pastarąją ataką apibūdino kaip tyčinį bandymą sunaikinti energetikos infrastruktūrą artėjant žiemos šalčiams. Kijevas priminė, kad nepriklausoma JT komisija anksčiau jau įvardijo tikslinius Rusijos smūgius į Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą kaip karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
Rusijos pozicija: remiantis oficialiais Rusijos gynybos ministerijos pranešimais, buvo smogta uosto infrastruktūrai, transporto objektams, ukrainietiškų bepiločių bei antžeminių robotizuotų kompleksų gamybos ir sandėliavimo vietoms.