„Reforma atvėrė kelią milžiniškiems tankų, artilerijos, naikintuvų ir karo laivų pirkimams, kurių vertė siekia šimtus milijardų, nes Bundesveras ruošiasi atremti Vladimiro Putino keliamą grėsmę“, – pabrėžiama straipsnyje.
Vokietijos gynybos išlaidos
Žinoma, kad praėjusiais metais Vokietija išleido daugiau nei 50 milijardų eurų ginkluotei ir planuoja išleisti dar 377 milijardus eurų.
„Jie (vokiečiai) siekia sukurti didžiausią ir galingiausią kariuomenę Europoje, tad tam tikra prasme jie grįžta prie savo tradicinio Šaltojo karo laikų vaidmens“, – sakė Edwardas Arnoldas iš Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI).
„The Telegraph“ teigia, kad Rusijai užpuolus NATO rytinį flangą, Vokietija atliktų centrinį vaidmenį. Kartu su nuolatinėmis pajėgomis, dislokuotomis Lietuvoje, didžioji Bundesvero dalis būtų perkelta remti sąjungininkų, tokių kaip Lenkija, sulaikant Maskvos pajėgas ir atsikovojant prarastas teritorijas.
„Iš jų tikimasi, kad jie suteiks pagrindines sausumos pajėgas žemyninėje Europoje. Didžioji dalis ugnies galios ir svorio teks Vokietijai ir Lenkijai, taip pat JAV“, – pridūrė Arnoldas.
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Vokietijos Padidinto budrumo brigados 91-asis pėstininkų bataliono perkėlimas į Lietuvą.
Tuo pat metu britų gynybos konsultantas Nicholas Drummondas, bendradarbiaujantis su Vokietijos gynybos įmonėmis, pažymėjo:
„Rusai greičiausiai puls Lenkiją, ir Lenkijai reikės Vokietijos pagalbos. Todėl jiems reikia galimybės vykdyti manevrinį karą – tam reikia, kad tankai, pėstininkai, artilerija ir aviacija veiktų kartu, kad išstumtų priešą.“
Įtakingo Vokietijos Kylio instituto ekonomikos profesorius Guntramas Wolfas priminė, kad anksčiau, dėl ilgus metus mažintų gynybos išlaidų, net po Krymo aneksijos, Bundesveras atsidūrė tokioje prastoje būklėje, kad sugedus įrangai buvo priverstas ją ardyti dėl atsarginių dalių.
„Išlaidos buvo taip sumažintos, kad esamos įrangos pakeitimas tapo beveik neįmanomas. Jei turėdavai tris tankus, naudodavai du, kad gautum atsarginių dalių trečiajam“, – sakė Wolfas.
Vis dėlto dabar Vokietijos skolos ir BVP santykis siekia 62 %, palyginti su apie 100 % siekiančiu lygiu, su kuriuo susiduria JK ir Prancūzija.
„Obligacijų prekiautojai taip pat atrodo ramūs dėl tolesnio skolinimo Berlynui. Pagal 10 metų obligacijų duomenis, investuotojai reikalauja tik 2,6 % palūkanų už Vokietijos skolinimąsi, palyginti su 3,4 % Prancūzijoje ir 4,4 % Jungtinėje Karalystėje“, – pabrėžia „The Telegraph“.
Tuo pat metu Europos reformų centro vyriausiasis ekonomistas Sanderis Tordoiras pažymėjo, kad tai rodo, jog vokiečiai gali sau leisti persiginkluoti tuo pačiu metu mažindami mokesčius verslui ir dirbantiems pensininkams.
„Vokietija turi daugiausiai fiskalinės erdvės iš visų pagrindinių Europos ekonomikų, vien todėl, kad jos skolos lygis toks žemas“, – apibendrino jis.
Ar Vokietijos pastangų pakaks grėsmės iš Rusijos akivaizdoje?
Kylio instituto pernai paskelbta ataskaita nurodė, kad Rusijos karinė pramonė per septynis mėnesius gali pagaminti tiek, kiek Vokietija turi pagrindinių ginklų atsargų nuo 2021 metų.
Tuo pat metu Arnoldas iš RUSI pažymi, kad Rusija vis dar laiko Vokietiją atvira dialogui.
Pagrindinis klausimas bus tai, kaip Berlynas ir kitos NATO šalys reaguos į galimą paliaubų scenarijų Ukrainoje, ypač ar neatslūgs politinė valia tęsti gynybos finansavimą.
„Tai – kita užduotis vokiečiams: padaryti atgrasymą realų ir įtikinamą Rusijos akyse“, – mano Arnoldas.
Vokietijos pasiruošimas galimam karui su Rusija
Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas paskelbė, kad jo šalis ketina nuo 2026 metų įvesti naują privalomosios karo tarnybos modelį. Tačiau šis planas dar turi būti patvirtintas Vokietijos parlamente ir jau sulaukė pasipriešinimo iš kai kurių Pistoriuso socialdemokratų partijos narių bei kanclerio Frydricho Merzo konservatorių.
„Visi supranta situacijos rimtumą. Todėl esu tikras, kad įstatymas įsigalios metų pradžioje“, – pabrėžė ministras.
„Financial Times“ taip pat pranešė, kad Vokietija pirks 12 000 „kamikadzių“ dronų, iš kurių dalis bus skirta saugoti sieną su Rusija. Du Vokietijos startuoliai ir didžiausia šalies gynybos įmonė „Rheinmetall“ pasidalins apie 300 mln. eurų vertės sutartį.
„Tikimasi, kad šie dronai bus perduoti naujajai Vokietijos brigadai, dislokuotai Lietuvoje, siekiant apsaugoti NATO rytinį flangą nuo Rusijos“, – pridūrė FT.