nuotr. 1 nuotr.

Robertas Fico, Andrejus Babišas. EPA-Eltos nuotr.

 

 

Laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, F. Merzas teigė, kad ES pirmiausia turi susitarti dėl Ukrainos finansavimo kitais metais, kad šalis galėtų toliau priešintis Rusijos invazijai, ir tik tada Bendrija galės išspręsti nesutarimus dėl kito biudžeto.

Briuselio duomenimis, 2027 m. Ukrainai trūks 70 mlrd. eurų, iš kurių apie 45 mlrd. eurų turėtų padengti 27 valstybes vienijanti ES.

F. Merzas laiške, apie kurį pirmasis pranešė „Financial Times“, ES vadovui Antonio Costai rašė, kad „kolektyvinis įsipareigojimas, jog visi be išimties sąžiningai prisidėsime prie šio finansavimo trūkumo padengimo, yra būtina sąlyga šiam klausimui išspręsti“.

„Tai, ką daro kancleris, yra tipiškas šantažas, ir aš jam nepasiduosiu“, – Bratislavoje kalbėdamas su žurnalistais sakė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.

„Esame suvereni valstybė (…) ir šiuo klausimu turime savo nuomonę“, – pridūrė jis.

R. Fico nepritaria, kad Ukrainai būtų teikiama tiesioginė karinė pagalba.

Antradienį lankydamasis Bratislavoje Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas, kurio vyriausybė taip pat nepritaria karinei pagalbai Ukrainai, atmetė F. Merzo pareiškimus, atkreipdamas dėmesį į bendrą ES paramą Kijevui.

„Nežinau, kodėl jis taip sako“, – pareiškė A. Babišas.

Praėjusiais metais ES pasiūlė Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą, tačiau Rusijai ėmus intensyviau bombarduoti Ukrainos infrastruktūrą vis aiškiau matyti, kad šios lėšos baigsis dar iki kitų metų galo.

Tiek Praha, tiek Bratislava susitarė dėl išimties ir paskolos garantijų teikti neprivalės.

Europos diplomatai ir ES pareigūnai tikisi, kad Bendrija susitars dėl naujos paskolos Ukrainai, kuri būtų parengta pagal ankstesnės 90 mlrd. eurų paskolos modelį.

F. Merzas paprašė A. Costos įtraukti šį klausimą į penktadienį Dubline vyksiančio ES lyderių susitikimo darbotvarkę.