Reklama

Banner

Šių metų liepos 1 d. Latvijai sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) duonai, pienui, kiaušiniams ir paukštienai, Lietuvoje netrūko prognozių apie galimą tautiečių „apsipirkimo turizmą“ į kaimyninę šalį. Tačiau praėjus keturiems mėnesiams duomenys šio scenarijaus nerodo: lankytojų srautai Latvijos pasienyje veikiančiose didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse nepasikeitė, stabili liko ir šių parduotuvių apyvarta.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas BNS teigė, kad tokia pirkėjų elgsena neturėtų stebinti – kelionė į kitą šalį, norint įsigyti maisto produktų, atsiperka tik gyvenant šalia sienos ar susidarius pakankamai dideliam kainų skirtumui.

„Važiuoti šimtą kilometrų vien tam, kad pigiau įsigytum pieno ar kiaušinių, dažniausiai neapsimoka – juk tokių produktų dideliais kiekiais neprisipirksi, o nedidelį kainų skirtumą ilgesnės kelionės sąnaudos greitai panaikina“, – aiškino ekonomistas M. Dubnikovas.

Kainos krenta abipus sienos

Nors Latvijoje po PVM sumažinimo jau kelis mėnesius pastebimas metinis maisto produktų kainų mažėjimas, analogiškos tendencijos fiksuojamos ir Lietuvoje. Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, rugpjūtį maisto produktai Lietuvoje kainavo 2,6 proc., o rugsėjį – 2,4 proc. mažiau nei prieš metus. Spalį metinis kainų mažėjimas užfiksuotas didelėje dalyje maisto produktų kategorijų.

Aurelija Simutė, „Maximos“ Pirkimų departamento direktorėAurelija Simutė, „Maximos“ Pirkimų departamento direktorė. Bendrovės nuotr.

„Mūsų prekybos tinkle spalį maisto produktai vidutiniškai kainavo 3,8 proc. mažiau nei prieš metus. Labiausiai pigo kasdienio vartojimo produktai – pieno produktų kaina sumažėjo beveik 11 proc., duonos gaminių – 10 proc., dešrų ir kitų mėsos gaminių – 16,5 proc., o šviežios kiaulienos – net 29 procentais“, – BNS sakė „Maximos“ Pirkimų departamento direktorė Aurelija Simutė.

Pasak jos, metinis maisto kainų mažėjimas „Maximos“ tinkle fiksuojamas jau penktą mėnesį iš eilės.

„To pavyko pasiekti nuolat ieškant optimalių kainodaros sprendimų, derantis su gamintojais ir tiekėjais, diegiant veiklos efektyvinimo sprendimus. Nors Latvijoje po PVM sumažinimo keturių kategorijų produktai atpigo maždaug 7–8 proc., Lietuvoje dalies kasdienio krepšelio prekių kainas pavyko sumažinti kur kas daugiau vien verslo iniciatyva“, – sakė A. Simutė.

Konkurencija, o ne reguliavimas, mažina kainas

Tuo, kad mažos kainos konkurencingoje rinkoje gali būti pasiektos ir be reguliavimo pokyčių, įsitikinęs ir M. Dubnikovas. Jo vertinimu, pirmiausia tai lemia rinkos dalyvių veiksmai, reaguojant į konkurentų sprendimus.

„Kai vienas rinkos dalyvis sumažina didesnės prekių grupės kainas, o konkurentai į tai reaguoja, matome aiškų ženklą, kad konkurencija veikia. Be to, praktiškai visos maisto tiekimo grandinės dalys – žaliavų augintojai, gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai – šiuo metu Lietuvoje dirba pelningai. Galbūt tas pelnas ne visuomet toks didelis, kokio jiems norėtųsi, bet erdvės konkuruoti ir mažinti maržas Lietuvoje tikrai dar yra“, – svarstė ekonomistas M. Dubnikovas.

Pasak M. Dubnikovo, dabartinė mažmeninės prekybos konkurencija Lietuvoje yra pakankamai intensyvi, o jos rezultatus gali pamatyti kiekvienas pirkėjas, užsukęs į parduotuvę.

Kodėl maistas atpigo, nepaisant karo Irane?

Šių metų pavasarį prasidėjus karo veiksmams Irane ir užblokavus Hormūzo sąsiaurį, beveik iš karto pasigirdo nuomonių, kad augančios naftos kainos netrukus pabrangins ir maisto produktus. Tačiau ekonomistas M. Dubnikovas BNS pastebėjo, kad galutinę maisto kainą lemia kur kas daugiau veiksnių nei degalai ar viena konkreti žaliava, o bent dalis maisto žaliavų pastaraisiais mėnesiais pasaulyje pigo.

„Išaugusios naftos kainos irgi neturi tokios didelės įtakos, kaip kartais bandoma pateikti. Žinoma, ūkininkui kuras yra labai svarbi sąnaudų dalis. Tačiau tolesnėje tiekimo grandinėje kur kas didesnę reikšmę bei finansinį svorį įgauna žaliavų perdirbimas, gamybos kaštai, rinkodara, prekybos plotų išlaikymas ir visų grandies dalių darbuotojų atlyginimai“, – pasakojo M. Dubnikovas.

Pasak jo, didžiausias spaudimas kaštams šioje grandinėje kyla dėl darbo sąnaudų: Lietuvoje nuolat kyla tiek minimalus, tiek vidutinis atlyginimas, todėl didėja ir gamintojų, perdirbėjų, logistikos įmonių bei prekybininkų išlaidos.

„Iš kitos pusės, šį spaudimą riboja tai, kad maisto kainų lygis mūsų šalyje jau priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio. Jei anksčiau kainos Lietuvoje galėjo augti sparčiau, nes vijosi Vakarų Europos lygį, tai dabar šis atotrūkis praktiškai panaikintas, o bendras visos Europos maisto kainų lygis jau ir pas mus veikia kaip tam tikras ribotuvas. Kitaip tariant, nors vietinis atlyginimų augimas skatina kelti maisto kainas, globalios rinkos sąlygos neleidžia jų taip lengvai didinti“, – pabrėžė M. Dubnikovas.

Apie tai, kaip keičiasi maisto kainos Lietuvoje, Infoerdvė jau rašė.

Pasak „Maximos“ Pirkimų departamento direktorės A. Simutės, nuo rudens pradžios dėl išaugusių veiklos išlaidų juntamas aktyvesnis maisto gamintojų ir tiekėjų suinteresuotumas didinti prekių kainas. Visgi statistiniai duomenys rodo, kad kol kas pavyksta užtikrinti mažesnį vidutinį maisto produktų kainų lygį parduotuvėse nei praėjusiais metais.

Straipsnis parengtas pagal UAB „Maxima“ pranešimą žiniasklaidai, nemokamai paskelbtą per BNS spaudos centrą.

Nuotraukos: 1 – Aurelija Simutė, „Maximos“ Pirkimų departamento direktorė (Bendrovės nuotr.)

Kontekstas ir veiksmai
Apie straipsnį

Pranešti
Dalintis

Straipsnio kontekstasAsmenys ir temos#5