Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius dvejus ar trejus metus dirbtinis intelektas reikšmingai nepakeis jų atliekamų darbo užduočių. Tačiau technologijos jau keičia darbo procesus, o jų poveikis gali būti ypač juntamas karjerą pradedantiems specialistams. Tai rodo FM99 rubrikoje „(AI)škiai“ aptarti apklausos duomenys, moksliniai tyrimai ir nauji dirbtinio intelekto pritaikymo pavyzdžiai.
Šįkart Livita Kuncaitė pasakojo apie lietuvių požiūrį į dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai, galimus pokyčius jaunų specialistų įdarbinimo srityje ir naują „Disney“ bendradarbiavimą kuriant specializuotus dirbtinio intelekto modelius.
Lietuviai darbo vietų praradimo nesibaimina
Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa parodė, kad 55,3 proc. Lietuvos respondentų mano, jog per artimiausius dvejus ar trejus metus dirbtinis intelektas reikšmingai nepakeis jų darbo užduočių. Latvijoje taip mano 47,1 proc., o Estijoje – 45,9 proc. apklaustųjų.
Dar mažesnė dalis lietuvių mano, kad dirbtinis intelektas galėtų visiškai pakeisti jų darbo vietą. Tokią galimybę įžvelgia vos 4,8 proc. respondentų. Vis dėlto šie skaičiai atspindi gyventojų lūkesčius, o ne tai, kiek profesijų iš tiesų gali pasikeisti.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtina atskirti du dalykus: visišką profesijos pakeitimą ir atskirų darbo užduočių automatizavimą. Pavyzdžiui, buhalteris nebūtinai praras darbą, tačiau sąskaitų tikrinimą ar duomenų suvedimą vis dažniau gali atlikti automatizuotos sistemos. Tokiu atveju darbuotojui lieka mažiau rutininių užduočių, bet daugiau atsakomybės už sudėtingesnius sprendimus.
Jauniems specialistams gali būti sunkiau įsidarbinti
Dirbtinio intelekto poveikis gali būti ypač svarbus žmonėms, kurie dar tik pradeda savo profesinį kelią. FM99 laidoje aptartas Stanfordo universiteto tyrimas, kuriame nagrinėjamas jaunų darbuotojų užimtumas profesijose, labiausiai veikiamose dirbtinio intelekto.
Pristatytuose tyrimo duomenyse nurodoma, kad jaunų darbuotojų užimtumas šiose profesijose buvo 19 proc. mažesnis, nei būtų galima tikėtis pagal mažiau dirbtinio intelekto veikiamų profesijų tendencijas. Tyrėjai šį skirtumą daugiausia sieja su lėtesniu jaunų specialistų įdarbinimu, o ne masiniais atleidimais. Tačiau tai savaime neįrodo, kad visą užimtumo skirtumą sukėlė būtent dirbtinis intelektas.
Daugelyje profesijų karjera prasideda nuo paprastesnių užduočių. Jauni teisininkai peržiūri dokumentus, rinkodaros specialistai rengia pirminius tekstų variantus, o programuotojai taiso nesudėtingas klaidas. Būtent tokias užduotis vis dažniau gali atlikti dirbtinio intelekto įrankiai.
Todėl kyla klausimas, kaip pradedantieji specialistai įgis praktinės patirties, jeigu dalį darbų, nuo kurių anksčiau prasidėdavo jų karjera, perims technologijos. Darbdaviai gali pradėti tikėtis daugiau iš naujų darbuotojų, tačiau galimybių išmokti profesijos pagrindus gali sumažėti.
„Disney“ dirbtinį intelektą pasitelkia kūrybiniams projektams
Dirbtinis intelektas keičia ne tik administracines ar technines užduotis, bet ir kūrybinį darbą. FM99 laidoje pristatytas lapkričio 9 dienos pranešimas apie „Disney“ daugiametį bendradarbiavimą kuriant specializuotus generatyviojo dirbtinio intelekto modelius. Juos planuojama pritaikyti įvairiose bendrovės veiklos srityse – nuo pramogų parkų projektavimo iki filmų, studijų ir sporto turinio kūrimo.
Vienas iš pavyzdžių – pramogų parkų dizainas. Pasak pristatytos informacijos, „Disney“ kūrėjai jau naudoja dirbtinio intelekto modelį, kuris ranka nupieštą eskizą gali paversti išsamia projekto vizualizacija. Tai leidžia greičiau išbandyti skirtingas idėjas, jas palyginti ir tobulinti.
Bendrovės atstovo teigimu, kai kuriuos kūrybinio darbo etapus, kurie anksčiau trukdavo mėnesius, pasitelkus naujus įrankius galima atlikti per kelias dienas ar net valandas. „Disney“ pabrėžia, kad šios technologijos skirtos kūrėjų darbui palengvinti, o ne jų pareigybėms pakeisti.
Vis dėlto toks darbo procesų pasikeitimas kelia ir platesnių klausimų. Net jeigu kūrėjo profesija išlieka, gali keistis darbo pobūdis, reikalingi įgūdžiai ir laikas, per kurį tikimasi atlikti užduotis.
Keisis ne tik darbai, bet ir darbuotojams keliami reikalavimai
„Disney“ pavyzdys papildo Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus. Dirbtinis intelektas nebūtinai turi visiškai pakeisti profesiją, kad reikšmingai paveiktų kasdienį darbą. Dizaineris ir toliau kuria idėjas, tačiau gali naudoti dirbtinį intelektą joms vizualizuoti. Rinkodaros specialistas planuoja kampanijas, bet dalį turinio rengimo gali automatizuoti. Buhalteris priima sprendimus, nors dalį duomenų apdorojimo jau atlieka technologijos.
Tai reiškia, kad ateityje gali būti svarbu ne vien mokėti naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, bet ir gebėti įvertinti jų pateikiamus rezultatus, pastebėti klaidas bei priimti savarankiškus sprendimus.
Nors daugiau nei pusė apklaustų lietuvių artimiausiu metu didelių pokyčių savo darbe nesitiki, technologijų pritaikymo pavyzdžiai rodo, kad kai kuriose srityse darbo procesai jau keičiasi. Todėl svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar dirbtinis intelektas pakeis žmogų, o tai, kaip keisis žmogaus vaidmuo dirbant kartu su šiomis technologijomis.