Su „Delfi“ savo situacija pasidalijęs Karolis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nurodė, kad neseniai įsigijo butą už 40 kilometrų nuo sostinės nutolusiame Vievyje, tačiau dirba Vilniuje ir gana dažnai šį atstumą įveikia traukiniu.
Viskas būtų patogu ir civilizuota, nes kelionė yra trumpa, o traukiniai kursuoja gana dažnai, sutiko jis. Vis dėlto problemų kelia atsiskaitymas grynaisiais.
„Keleivis yra baudžiamas“
Karolis pastebėjo, kad ne visada turi galimybių į kortelę persivesti pinigų, tad išeitis yra bilietą nusipirkti traukinyje.
„Čia keleivio laukia staigmena, būtina sumokėti 2 eurų mokestį. Jis gal ir būtų suprantamas, jei keleivis turėtų galimybę bilietą įsigyti iš anksto arba rinktis kitą atsiskaitymo būdą. Tačiau kai valstybės valdomos įmonės infrastruktūra to neleidžia, situacija tampa absurdiška – keleivis baudžiamas už tai, kad neturi techninės galimybės sumokėti grynaisiais“, – svarstė Karolis.
„Delfi“ klausiamas, kodėl taip intensyviai naudoja grynuosius, gyventojas sakė, kad užsiima prekyba gėlėmis, o klientai dažnai atsiskaito būtent šiuo būdu. Be to, jis sakė ir pats dažnai apmokąs už prekes grynaisiais.
Jis pasidalijo ir kvitu už pirktą bilietą – jame matyti, kad kaina be nuolaidos siekia 4,50 euro, tiesa, kadangi yra studentas, jis gauna 50 proc. nuolaidą. Įskaičiavus 2 eurų mokestį jis už kelionę moka 4,25 euro.
Karolis paskaičiavo, kad kiekvieną kartą mokant papildomus 2 eurus susidaro nemaža suma ir nutarė imtis veiksmų, su skundu kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“ prašydamas paaiškinti, kodėl taikomas papildomas mokestis.
Ši problema, jo teigimu, nėra vien Vievyje aktualus klausimas.
„Daugelyje mažesnių stočių Lietuvoje kasos jau seniai panaikintos. Bilietomatai dažnai neveikia arba priima tik korteles“, – sakė jis.
Karolio nuomone, tokia praktika prieštarauja socialinio teisingumo principams ir Europos Sąjungos politikai.
„LTG Link“ duomenimis, bilietomatai yra įrengti šiose geležinkelio stotyse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Lentvario, Kaišiadorių, Švenčionėlių, Kazlų Rūdos, Trakų, Varėnos, Naujosios Vilnios, Ignalinos, Visagino, Marijampolės, Jonavos, Kėdainių, Kretingos, Plungės, Telšių, Radviliškio, Pabradės ir Vievio. Taip pat jis yra Vilniaus oro uoste.
Naudojantis šiais įrenginiais galima atsiskaityti tik banko kortele.
Bilietų kasų įmonė atsisakė 2024 metų vasarą.
Papasakojo apie alternatyvas
„Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausančios „LTG Link“ komentare teigiama, kad 2 eurų mokestis traukinyje taikomas nepriklausomai nuo atsiskaitymo būdo, t. y. jį moka ir perkantys bilietą kortele.
„Tai yra vienodas aptarnavimo mokestis, taikomas visais atvejais, kai bilietas įsigyjamas jau traukinyje, nepriklausomai nuo to, ar keleivis turėjo galimybę įsigyti bilietą iš anksto“, – „Delfi“ nurodė įmonė.
Ji sakė, kad šis mokestis yra viešai skelbiamas ir taikomas siekiant skatinti keleivius bilietus įsigyti iš anksto – internetu, mobiliojoje programėlėje, bilietomatuose, taip pat „Perlas“ terminaluose, kur galima atsiskaityti grynaisiais. Pastarieji veikia daugelyje Lietuvos vietovių.
„LTG Link“ yra parengusi interaktyvų terminalų, kuriuose galima įsigyti traukinio bilietą, žemėlapį. Šiuose terminaluose galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, o papildomas aptarnavimo mokestis, kaip nurodoma puslapyje, nėra taikomas.
Beje, sąraše nurodoma, kad Vievyje yra penki „Perlo“ terminalai, kuriuose galima įsigyti traukinio bilietų, tačiau jie ne pačioje geležinkelio sotyje. Artimiausias nuo jos nutolęs už 8 minučių kelio pėsčiomis. Taip pat jis yra ir Vilniaus geležinkelio stotyje. Visą sąrašą galite rasti čia.
Be to, atstovė pridūrė, kad aptarnavimo mokestis taikomas tada, jei stotyje yra veikiantis bilietomatas arba keleivis pageidauja tuo pačiu traukiniu pratęsti kelionės maršrutą iki tolesnės, nei nurodyta biliete, stoties arba stotelės.
Paklausus, kaip dažnai žmonės bilietus įsigyja atsiskaitydami grynaisiais, J. Leimonė nurodė, kad vertinant šių metų tendencijas tokį būdą renkasi iki 10 proc. keleivių, o didžioji dauguma perka bilietus internetu arba atsiskaito už juos kortele bilietomatuose.
Susisiekus su Lietuvos banku, įstaiga komentare nurodė, kad pažeidimų nemato.
„Lietuvos banko vertinimu, jūsų minėti 2 eurai yra paslaugos mokestis ir nuo atsiskaitymo būdo nepriklauso. Šiuo atveju teisės aktų pažeidimo neįžvelgiame, o dėl kainodaros siūlome kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“, – sakoma komentare.