Šeštadienį, lapkričio 1-ąją, M. Bendžius socialiniuose tinkluose pasidalijo jautria žinute, kurioje paatviravo apie neapsakomą pavasarį mirusio brolio ilgesį.
„Matau ir niekaip negaliu patikėti… NIEKAIP… Taip skaudžiai ir taip giliai… Bet tik čia kažkiek nusiraminu… Beprotiškas ilgesys… BROLIS“, – rašė M. Bendžius.
Šalia trumpos žinutės jis pasidalijo ir nuotrauka, kurioje įamžintas G. Bendžiaus paminklas. Kaip buvo galima pastebėti, jis visų šventųjų dieną buvo apklotas žvakių liepsnelėmis, kurios dar labiau išryškėjo sutemus.
Primename, kad vasarą M. Bendžius ryžosi pirmam itin atviram interviu su „Delfi“ apie brolio G. Bendžiaus netektį.
Interviu, kurį „Delfi“ sutiko duoti M. Bendžius, išties nebuvo lengvas, nes vyko po G. Bendžiaus mirties, liepos 17 dieną. Ir nors plūstantys prisiminimai apie brolį dar labai jautrūs, garsus prodiuseris teigė manantis, kad vis dėlto anksčiau ar vėliau turėjo ateiti diena, kai visuomenei teks papasakoti apie šį sunkų laikotarpį ir pasidalinti prisiminimais, susijusiais su G. Bendžiaus netektimi.
Su „Delfi“ garsus prodiuseris kalbėjo ypatingoje vietoje, ant to paties suoliuko šalia Meridiano, kur broliai anksčiau laukdavo susitikimų su bičiuliais, o ir pats G. Bendžius mėgdavo leisti laiką. Liepos 11 dieną, čia buvo atidengta jam skirta atminimo lentelė, su ypatinga paties prodiuserio citata – „Klaipėda – meilė visam gyvenimui“.
„Tai buvo tokia Gintaro erdvė, mėgstama vieta, kaip, beje, ir mano. Mes vis tiek buvome tarsi vienas kūnas, beveik kaip vienetas. Tikrai daug laiko čia praleisdavome“, – pokalbį dalindamasis prisiminimais pradėjo M. Bendžius.
Kai G. Bendžius tapo asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ prezidentu, būtent Meridiane vyko jo inauguracija, šalia – ir pub’ai, kuriuose broliai neretai apsilankydavo.
„Dabar jau jo nėra, bet anksčiau užsukdavome į „Herkus Kantas“ pub’ą, vasarą sėdėdavome „Rory“ kiemelyje, pro čia eidavome ir į Jono kalnelį, tai buvo mūsų mėgstamos vietos. Būtent šioje vietoje labai jaučiasi Gintaras“, – pridūrė M. Bendžius.
Tiesa, anot jo, būtų neteisinga sakyti, kad G. Bendžius mylėjo tik dalį Klaipėdos senamiesčio, prodiuseris apskritai buvo uostamiesčio patriotas.
„Jis labai mylėjo Klaipėdą, ypač senamiestį. Koks bebūtų mažas, Gintaro buvo labai mylimas, o ir ši vieta yra ypatinga. Kodėl būtent šis suoliukas? Ant jo mes su Gintaru esame sėdėję ne kartą. Būdavo, kad čia laukdavome draugų, kai susitardavome susitikti.
Gintaras labai dažnai vasarą važiuodavo su dviračiu, šiuo metų laiku tai tapdavo jo transporto priemone. Gerai pamenu, dviratis ne kartą buvo atremtas prie šio suoliuko, o mes sėdėdavome, laukdavome kompanijos. Tai buvo tokia susitikimų vieta“, – pasakojo M. Bendžius.
Dabar, prie pat G. Bendžiui atminti skirto suoliuko, galima pastebėti ir akmenimis grįstą gatvelę. Anot M. Bendžiaus, tai nėra tik atsitiktinai pasirinkta vieta. Būtent ji kelia daug sentimentų, prisiminimų iš to laiko, kai brolis dar buvo gyvas.
„Čia tiesiog yra Gintaro vieta. Dabar, kai pasakau: „Susitinkame prie Gintaro suoliuko“, nebereikia nieko aiškinti. Visi draugai, pažįstami žino, kur yra jo suoliukas. Atrodo, taip neseniai yra lentelė, bet jau nemažai žmonių parašė žinutes: „Sėdėjau ant Gintaro suoliuko“. Kai buvo uždėta lentelė, kitą dieną prie jos sutikau Martyną Tylą. Vakar iš Švencelės su laivu atplaukė Edmundas Jakilaitis, kad aplankytų šią vietą. Ji turi tokią simbolinę prasmę. Mes čia pasėdime, prisimename įvykius, susijusius su Gintaru.
Dar dabar toks laikas, kai labai sunku… Bandome kalbėti apie linksmus dalykus, bet kol kas dažniau atsimename kokius nors jo pasakytus žodžius, darbus. Atrodo, kad jis irgi čia sėdi su mumis. Kad ir su kuo bekalbėtumėme, sakome, kad esame trise arba keturiese. Jaučiu, kad čia kažkur yra Gintaro siela“, – jautriai kalbėjo M. Bendžius.
Visą pokalbį su M. Bendžiumi galite skaityti čia: