Tačiau kažkodėl kaimyninėje Latvijoje, kur nuo šios liepos iki kitų metų birželio sumažintas PVM kai kuriems pagrindiniams maisto produktams nuo 21 iki 12 proc., jie kainuoja maždaug trečdaliu pigiau nei Lietuvoje.

Mažesnis PVM tarifas Latvijoje jau anksčiau buvo taikomas vietos vaisiams ir daržovėms, dabar dar ir kiaušiniams, duonai, pieno produktams, vištienai.

Alkoholio akcizai irgi daug mažesni, todėl jau net iki liepos pasienio gyventojai mieliau rinkosi apsipirkimą Latvijoje.

Pavyzdžiui, pas mus litro degtinės akcizas yra didesnis maždaug 4,2 euro, puslitrio alaus (5 proc.) – apie 50 centų. Ir tai tik akcizo skirtumas, ne galutinės kainos skirtumas, PVM, prekybos maržos ir kiti kaštai čia neįtraukti.

Lietuvoje irgi buvo kilusi ne viena iniciatyva sumažinti PVM bent pagrindiniams maisto produktams, tačiau oponentams pavykdavo įtikinti, kad prekybininkai kainų nesumažins – naudą pasiims sau.

Tačiau, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje produktų, kuriems nuo liepos sumažintas PVM, kainos smarkiai krito ir gerokai skiriasi nuo lietuviškų.

Pavyzdžiui, jei pas mus 2,5 proc. riebumo pieno litrą kietoje pakuotėje pirksime maždaug už 1,3-1,5 euro, tai Latvijos miestelyje Neretoje visai netoli Lietuvos sienos (už jos – Rokiškio rajonas) analogiško riebumo, talpos ir analogiškoje pakuotėje pieno radome ir už 0,78 euro. Ir tai – be akcijų.

200 gramų 82 proc. riebumo sviesto pakuotė Lietuvoje kainuoja 2,5-3 eurus, Neretoje – apie 1,8 euro (beje, Žemaitijos sviesto ten galima įsigyti už 1,75 euro).

Ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius DUBNIKOVAS „Vakaro žinioms” sakė, kad Lietuvoje, priešingai nei kuriose kitose valstybėse, nepasitikima prekybininkais.

„Pastatytos pilys, tačiau tiltus tarp verslo, visuomenės ir valdžios pamiršome pastatyti, o takoskyra tarp valdžios ir verslo bei visuomenės yra didžiausia.

Ir tas nepasitikėjimas yra be jokio pagrindo, Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiai puikiai rodo, jog mokesčiai lemia kainas. Visur tai veikia, o pas mus kažkodėl mistiškai turėtų neveikti. Nors dalis prekybininkų, veikiančių Lietuvoje, veikia ir Latvijoje.

Iš kur Lietuvoje toks požiūris atsirado? Prieš keliolika metų sugalvota sumažinti PVM jautienai (gal lobistai tą išsikovojo). Tačiau gavosi taip, kad, sumažinus PVM, jautiena parduotuvėse neatpigo. O neatpigo todėl, kad rinkose ji pabrango.

Realaus kainų sumažėjimo nebuvo, bet ir padidėjimo nebuvo, nors dėl kainų augimo rinkose ji turėjo pabrangti. Ir tada padaryta išvada, esą lengvatos neveikia, nes vis tiek jas pasiima prekybininkai ir vartotojų jos nepasiekia. Toks mitas išliko iki šiol”, – dėstė M.Dubnikovas.

Pasak ekonomisto, politikai PVM mažinimo nesiima ne todėl, kad galbūt biudžetas prarastų kažkiek pinigų, bet todėl, kad nemato iš to naudos sau.

„Jei priims PVM mažinimo pataisas, papildomų rinkėjų balsų negaus arba gaus mažai, nes efektas bus mažesnis, nei, tarkime, kai prie politiko pavardės bus įrašyta, kad jis pasiūlė maitinti nemokamai visus dvyliktokus ir taip bus skatinamas gimstamumas”, – svarstė pašnekovas.

Jo teigimu, kai nedaug nuo sienos nutolusiose parduotuvėse gerokai pigesnės ne viena ar kelios prekės, o daugybė, natūralu, kad lietuviai ten ir važiuoja. Todėl vienu nuvažiavimu iškart apsiperka, tarkime už 200 eurų.

O geriau jau tuos pinigus išleistų Lietuvoje. Juk jei ir pas mus būtų tarifas sumažintas iki 12 proc., tai bent jau tie 12 proc. PVM liktų pas mus. Dabar viskas lieka Latvijoje.

„Panašiai prisižaidėme su dyzelinu. Padidinus akcizus sunkvežimių dyzelinas iškeliavo į Lenkiją – 200 mln. litrų dyzelino per metus dabar užsipilama nebe Lietuvoje, o Lenkijoje, o biudžetui tai – šimtamilijoniniai praradimai. Tas pats ir su alkoholio akcizais bei su didesniais PVM tarifais kai kurioms prekėms.

Politikai nesuvokia, kad taip kenkia ypač pasienio regionams, nes ten kai kurios degalinės ar parduotuvės net negali išsilaikyti, kai kainos už sienos – gerokai mažesnės.

Vienas dalykas – tai yra nesumokėti akcizų mokesčiai ar PVM nuo svetur pirktų produktų.

Kitas dalykas – neišsilaikiusios Lietuvos degalinės ar parduotuvės atleis darbuotojus, kurie papildys bedarbių gretas ir kuriems reikės mokėti pašalpas. Vietoj pajamų atsiranda kaštai”, – dėstė M.Dubnikovas.

Pasak ekonomisto, kai dėl valdžios sprendimų prieinama tokia riba, kad daug labiau apsimoka važiuoti apsipirkti į užsienį, tai žmogus važiuodamas ne tik nekuria jokios vertės Lietuvai ar nepasiilsi, bet dar ir išveža pinigus.

„Priėjome ribą, kai didesni mokesčiai nebedidina biudžeto pajamų arba didina daug mažiau nei prognozuota.

Tačiau politikai, norėdami surinkti dar daugiau pinigų, kad galėtų juos išleisti rinkėjų pamaloninimui, mokesčius dar labiau didina, kai kaimyninių valstybių politikai mažina. Pastarieji renkasi konkurencinį kelią su kaimyninėmis valstybėmis, kodėl mūsiškiai jo nesirenka – nesuvokiu”, – reziumavo M.Dubnikovas.