Vairuotojas dar bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiaisiais.
Ginčas apeliacijoje virto kova tik dėl neturtinės žalos dydžio. Prokuroras siekė ženkliai didesnio žalos dydžio vaikui ir jo tėvams, tačiau apygardos teismas skundą atmetė ir paliko pradinį teismo sprendimą nepakeistą.
Skaudus smūgis perėjoje
Bylos duomenimis, 2024-ųjų birželio 3-ąją apie 8 val. Šiaurės prospekte, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį antra eismo juosta Linas nepraleido iš dešinės pusės per perėją dviračiu važiuojančio mažamečio.
Nors pirmoje juostoje prieš perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė, tačiau kaltinamasis greičio nesumažino ir nesustojo. Po smūgio vaikas nukrito ant važiuojamosios kelio dalies.
Teismas konstatavo, kad vairuotojas pažeidė esmines KET nuostatas dėl atsargumo prie nereguliuojamų perėjų ir pareigos sustoti, kai šalia esančioje juostoje prieš perėją sustoja kitas automobilis.
Kartu pažymėta ir kita reikšminga aplinkybė – pats nepilnametis į perėją įvažiavo dviračiu, o to daryti pagal taisykles taip pat negalima.
Medikų išvadose įrašyta, kad vaikui buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai – veido ir galvos srityje, šonkaulių lūžiai, krūtinės ir pilvo sumušimai. Jam plyšo blužnis.
Net metams laiko vaikui buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, prireikė ilgalaikės reabilitacijos. Pabrėžta, kad dėl šio įvykio vaiko gyvenimo kokybė yra reikšmingai suprastėjusi.
Susitaikė su nukentėjusiuoju
Pirmos instancijos teismas vyrą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.
Vaikui buvo priteista 25 tūkst. eurų neturtinė žala. Draudimo bendrovė jau buvo išmokėjusi 22 176 eurus, tačiau papildomai priteisti 2 824 eurai neturtinės ir 952 eurai turtinės žalos.
Vaiko tėvų reikalavimai kiekvienam priteisti po 40 tūkst. eurų neturtinei žalai buvo atmesti.
Prokuroras apeliacine tvarka prašė padidinti neturtinę žalą. Jis siekė, kad vaikui būtų sumokėta 40 tūkst. eurų, o jo tėvams – kiekvienam po 20 tūkst. eurų.
Toks prašymas argumentuotas tuo, kad vaiko patirti sužalojimai turi itin sunkias pasekmes, todėl visa šeimą patiria dvasinius išgyvenimus.
Pirmos instancijos išvados pagrįstos
Apeliacinė instancija pripažino, kad mažametis patyrė itin rimtą žalą, tačiau pabrėžė ir nelaimės priežastinį kompleksiškumą.
Be vairuotojo pažeidimų, pridurta, kad vaikas perėją kirto ne varydamasis, o važiuodamas dviračiu. Teismas įvertino, jog pirmos instancijos teismas tinkamai individualizavo neturtinę žalą, rėmėsi medicininiais duomenimis, gydymo trukme, liekamaisiais reiškiniais, taip pat bendru šalies ekonominiu kontekstu.
Tėvų reikalavimus apygardos teismas paliko atmestus: nors jų dvasiniai išgyvenimai suprantami, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų papildomai priteisti neturtinę žalą tėvams, nenustatyta.
Šis apeliacinės instancijos sprendimas per 3 mėnesius dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.