Kiek sukaupė ir kada tiksliai gaus visą sumą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyrius „Delfi“ informuoja, kad kiekvieno asmens pensijų kaupimo rezultatai yra skirtingi: skiriasi pensijų kaupimo bendrovių investavimo rezultatai, kokios tikslinės paskirties pensijų fonde asmuo kaupia (standartiškai kuo vyresnis asmuo – tuo konservatyviau investuojama), todėl net ir tokias pačias sumas investavę (mokėję) asmenys gali turėti skirtingus rezultatus. Be to, itin svarbu, kokiais laikotarpiais asmuo kaupė, kokiu intensyvumu, su pertraukomis ar be ir kokio dydžio pensijų įmokas mokėjo.
„Kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis gali įsivertinti, kokią sumą galėtų atsiimti, jei svarsto nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, pasitikrinęs savo asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui bei pensijų kaupimo bendrovės, su kuria yra sudaręs pensijų kaupimo sutartį, nurodytą informaciją apie jo pensijų kaupimo rezultatus. Asmeninėje „Sodros“ paskyroje asmuo gali matyti, kokia suma iš viso pervesta pensijų kaupimo bendrovei: asmens įmokų suma (sumokėtų nuo darbo užmokesčio), skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto suma ir „Sodros“ įmokų suma, jei tokia buvo. Pensijų kaupimo bendrovėje asmuo gali matyti bendrą pervestų įmokų sumą ir kokią investicinę grąžą uždirbo pensijų kaupimo bendrovė nuo pervestos sumos.
Asmuo galės atsiimti savo įmokų sumą, sumokėtą nuo darbo užmokesčio, bei investicinę grąžą. Ši suma nebus apmokestinta. Likusios lėšos (skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto suma ir „Sodros“ įmokų suma, jei tokia buvo) bus pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir už šią sumą asmeniui bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai. „Sodra“ tobulina prognozuojamos pensijos skaičiuoklę, kurios pagalba asmenys galės įsivertinti savo situaciją bei galimas alternatyvas – nutraukti pensijų kaupimą, atsiimti 25 proc. sukaupto turto, likti kaupti ir pan. prieš priimant sprendimą dėl pensijų kaupimo. Šioje skaičiuoklėje asmuo matys visus asmeninius duomenis, susijusius su pensijų kaupimu ir „Sodros“ pensijos prognozėmis. Pensijų kaupimo sąskaitoje esančios lėšos dėl investavimo nuolat kinta“, – informuoja SADM.
Ministerija, vadovaudamasi 2025 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos banko prognoze, numato, kad 2026-aisiais lėšas iš pensijų kaupimo atsiims 20 proc. kaupiančiųjų. Manoma, kad panašus procentas pasitraukiančiųjų iš kaupimo gali būti ir 2027 m.
„Sprendimus nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pensijų kaupimo bendrovės priims ir lėšas dalyviams bei „Sodrai“ perves ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kalendorinio ketvirčio, kurį asmenys pateiks pensijų kaupimo bendrovėms prašymus nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, paskutinės dienos. Taigi, 2026 m. sausio–kovo mėnesį pateiktus prašymus bendrovės vykdys balandžio mėnesį, per pirmas 10 darbo dienų, balandžio–birželio mėn. pateiktus prašymus – liepos mėnesį, per pirmas 10 darbo dienų, ir t.t.“, – „Delfi“ patikina ministerijos atstovai.
Sukaupta suma – lašas jūroje?
Pasak „Artea“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, žinant, kaip lietuviai vertina nekilnojamąjį turtą, tikrai nestebina tai, kad dalis svarsto pasitraukę iš II pensijų pakopos atsiimtus pinigus panaudoti būsto paskolos pradiniam įnašui. Vis dėlto, ekonomistė siūlo situaciją vertinti realistiškai – laba tikėtina, kad iš II pakopos atsiėmus pinigus, jų pradiniam įnašui toli gražu neužteks, o planuojantiems pirkti būstą didmiestyje – nepakaks net pusei reikiamos sumos:
„Apsirūpinimas būstu arba įsigijimas nekilnojamojo turto investiciniais tikslais eilę metų yra tarp svarbiausių namų ūkių tikslų ir investicinių prioritetų. Taigi, atsiradus papildomam likvidumo šaltiniui, dalis gyventojų tikrai susidomės NT galimybėmis. Vis dėlto, duomenys rodo, kad daugeliui vien II pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų nepakaks. Šių metų pradžioje Lietuvos banko pristatytais 2023 m. duomenimis, gyventojai antroje pakopoje vidutiniškai buvo sukaupę 4,6 tūkst. eurų. Iki 5403 eurų buvo sukaupę 970 tūkst. gyventojų, 5,4–10,8 tūkst. eurų sukaupė 308 tūkst. gyventojų, nuo 10,8–20 tūkst. eurų sukaupė 93 tūkst. gyventojų, o daugiau nei 20 tūkst. eurų sukaupė 21,8 tūkst. gyventojų.
Taigi, nors per daugiau nei pusantrų metų II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas dar gerokai ūgtelėjo, vis dėlto, vidutinės sukauptos sumos vis dar pakankamai nedidelės palyginti su pradinio įnašo būstui didžiuosiuose miestuose dydžiu“, – skaičiavimais dalinasi I. Genytė-Pikčienė
Antrina ir „NUMAI“, teikiančios Nuomokis ir pirk paslaugą, įkūrėjas bei vadovas Aurimas Čiagus, pasak kurio galimybe II pakopoje sukauptus pinigus panaudoti daliai pradinio įnašo greičiausiai pasinaudos jaunesni žmonės, kurie dar neturi sukaupę reikšmingų sumų pensijai.
„Jei vidutinis reikalingas pradinis įnašas būstui Vilniuje viršija 22 tūkst. eurų, o vidutiniškai žmonės išsitrauks apie 5–7 tūkst. eurų, ši suma viena pati dažniausiai nebus pakankama. Tačiau ji gali tapti trūkstama santaupų dalimi tiems, kurie jau buvo arti tikslo įsigyti būstą“, – svarsto A. Čiagus.
Dėl to, anot pašnekovo, tikėtina, kad rinkoje trumpuoju laikotarpiu atsiras daugiau pirkėjų, kurie anksčiau nei planuota galės sukaupti reikiamą pradinį įnašą. Tai gali lemti paklausos šuolį ir šiek tiek išaugusį sandorių skaičių, ypač ekonominės klasės būstų segmente. „Vis dėlto, poveikis greičiausiai bus trumpalaikis. Po pradinio suaktyvėjimo rinka turėtų grįžti į įprastą ritmą, nes ši priemonė neišsprendžia pagrindinių būsto įperkamumo iššūkių. Tad tai bus labiau vienkartinis impulsas, o ne ilgalaikis rinkos pokytis“, – įsitikinęs A. Čiagus.
Anot ekonomistės, NT rinka šiuo metu ir be papildomo žibalo išgyvena bumą – sumažėjus palūkanų normoms, suveikė suspaustos spyruoklės efektas ir pirkėjai urmu šiemet grįžo į rinką. Kitąmet ji irgi išliks dinamiška ir jei būsto pasiūla nespės sureaguoti, būsto kainų augimas gali tapti nebetvarus. „Vis dėlto, II pensijų pakopos poveikis būsto rinkai, tikėtina, bus ribotas, nes vidutinės sukauptos II pensijų pakopoje sumos nėra didelės ir labiau paveiks namų ūkių išlaidas vartojimui, sveikatos reikmėms, buitinei technikai įsigyti, poilsiui, atostogoms ir kelionėms. Kitas svarbus aspektas, kad vidutiniškai didesnes sumas yra sukaupę vyresnio nei 40 m. amžiaus gyventojai. Paprastai tokio amžiaus gyventojai, tikriausiai, jau yra apsirūpinę būstu ir spręs, ar palikti lėšas investicijoms, ar panaudoti kitiems tikslams“, – svarsto ekonomistė.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, analizuojant analogiškos pensijų reformos Estijoje padarinius, nemaža dalis pirmuoju etapu atsiimtų pinigų buvo panaudota paskolų dalies grąžinimui, siekiant susimažinti paskolos aptarnavimo naštą. Lietuvoje šis scenarijus irgi tikėtina, kad dalimi pasikartos.
Būstai Lietuvos didmiesčiuose: reali kvadrato kaina ir kiek kur brango
Kalbėdamas apie preliminarias dabartines NT kainas Lietuvos didmiesčiuose, A. Čiagus mini, kad antrinėje rinkoje šiuo metu vidutinis 50 kv. m. 2 kambarių butas Vilniuje kainuoja 150 000 eurų; Kaune 116 000 eurų; Klaipėdoje 100 000 eurų. Tad šiuo metu minimalus pradinis įnašas (15 proc.), reikalingas įsigyti tokiems būstams, atitinkamai būtų Vilniuje 22 500 eurų, Kaune – 17 400 eurų, o Klaipėdoje 15 000 eurų.
„Jei atsižvelgiame į naujienas apie pradinio įnašo mažinimą, skaičiai būtų atitinkamai mažesni: Vilniuje pradinis sudarytų 15 000 eurų, Kaune 11 600 eurų, o Klaipėdoje 10 000 eurų. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šis pakeitimas, jei įsigalios, tai įsigalios tik nuo rugpjūčio 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad išsitraukę pensijų fondų lėšas dalis pirkėjų galės įsigyti būstą anksčiau, ir į faktą, kad jau šiuo metu galintys pirkti skubės būstą įsigyti kuo greičiau, tikėtina, kad būstų kainos reikšmingai pakils, ir galutinė suma, kurią reikės sukaupti pirkėjams, bus tikrai reikšmingai didesnė, nei dabar skaičiuojama, pagal dabartines būstų kainas“, – įspėja „NUMAI“ įkūrėjas ir vadovas.
Kalbant apie naują statybą, pasak pašnekovo, kvadratinio metro kainos yra reikšmingai didesnės, be to reikėtų įvertinti, kad būstai parduodami dalinės apdailos, tad vertinant vieno kv. m. kainą reikėtų pridėti dar bent 700–800 eurų per kv.m. maždaug tiek kainuoja vidutinis kvadratinio metro įrengimas sostinėje. „Vilniuje vidutinė parduodamo naujos statybos buto kv. m. kaina yra apie 3 800 eurų, tad 50 kv. m. dviejų kambarių butas kainuotų apie 190 000 eurų, jei dar įvertiname įrengimą, bendra turto kaina yra apie 230 000 eurų. Pradinio įnašo tokiam būstui reikėtų bent 34 500 eurų (arba 23 000 eurų, jei skaičiuojame 10 proc.).
Nors Kaune naujos statybos reikšmingai mažiau, vis tiek galime įvertinti. Vidutinė parduodamo naujos statybos buto kv. m. kaina čia siekia 3 100 eurų, tad 50 kv. m. butas kainuoja apie 155 000 Eur. Įrengimą galime skaičiuoti kiek pigesnį nei Vilniuje, pvz. 600 eurų per kv. m. Tad įrengtas naujos statybos butas kainuos apie 185 000 Eur, o pradinis įnašas sudarys apie 28 000 eurų (arba 18 500 eurų, jei skaičiuojant 10 proc.). Klaipėdoje naujos statybos butų pasirinkimas yra itin mažas, tad kiek sunkiau vertinti“, – skaičiavimais dalinasi A. Čiagus.
Pašnekovo teigimu, kainų augimas stebimas tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje visuose didmiesčiuose. Antrinėje rinkoje, pagal Lietuvos banko pasikartojančių sandorių duomenis, matoma, kad per metus kainos augo reikšmingai visuose miestuose. Vilniuje per metus kainos padidėjo 13 proc., Kaune – net 15 proc., o Klaipėdoje 14 proc.
„Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainas, bet ir į pirkėjų aktyvumą. Pagal Registrų centro duomenis, rugsėjo mėnesį buvo 1018 butų sandorių Vilniuje – tai didžiausias skaičius per paskutinius 5 metus, lenkiantis net 2021 metus, kuomet rinkoje buvo ryškus bumas. Tiek iš kainų augimo tempo, tiek iš sandorių kiekio akivaizdu, kad rinka yra tikrai karšta. Kas šiuo metu gelbėja – tai pakankamai didelė naujos statybos butų pasiūla, ko neturėjome 2021 metais. Tačiau išsitraukus pensijų fondo lėšas ir rinkoje atsiradus daugiau pirkėjų, kurie gali įsigyti būstą jau dabar, galima tikėtis dar spartesnio kainų augimo ir pasiūlos mažėjimo trumpalaikėje perspektyvoje. Pridėjus naujienas apie mažinamą pradinį įnašą, tikėtina, kad paklausa dar labiau išaugs ir kainos dar stipriau augs. Tad pirkėjams galintiems įsigyti būstą dabar – tą ir rekomenduojame daryti“, – pokalbį užbaigia pirmosios nepriklausomos „Nuomokis ir pirk“ paslaugos teikėjos Europos sąjungoje įkūrėjas A. Čiagus.