Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) apskaičiavo, kad 2032-aisiais Lietuvoje trūks 269-ių šeimos gydytojų, 207-ių vidaus ligų gydytojų, 146-ių vaikų gydytojų, 134-ių skubiosios medicinos pagalbos gydytojų ir 4643 slaugytojų.

Kai kuriuose rajonuose jau seniai trūksta specialistų, medikai iškart dirba kelių rajonų ligoninėse, privačiose klinikose ir pan. Medikų trūksta ne tik provincijose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Nors, pažiūrėjus į Sveikatos apsaugos ministerijoje skelbiamus darbo pasiūlymus, medikai jau neturėtų skųstis per mažomis algomis. Tiesa, jos skelbiamos BRUTO, tai yra, neatskaičius mokesčių.

Akių gydytoju tapti apsimoka

Pavyzdžiui, Klaipėdoje galėtų įsidarbinti gydytojas oftalmologas (akių gydytojas), kurio alga siektų 7000 Eur, o į rankas – 4025 Eur.

Kauno rajone, tik 30 km nuo Kauno nutolusiame Vilkijos miestelyje, vidaus ligų gydytojas gautų 5000 Eur „ant popieriaus”. Į darbą galėtų važinėti iš Kauno.

Net ir pačiame Kaune Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė šiuo metu ieško 32 slaugytojų. Iš jų dirbantys pačiose sunkiausiuose, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gautų 2347 Eur prie mokesčius, o į rankas – 1382 Eur.

Ta pati ligoninė taip pat įdarbintų gydytoją anesteziologą-reumatologą (4650 Eur BRUTO), skubios medicinos (3650 Eur BRUTO), vidaus ligų (3600 Eur BRUTO), plaučių ligų (3400 Eur BRUTO), širdies ligų (3310 Eur BRUTO) gydytojus ir kraujagyslių ligų chirurgą, kuriam siūlomas mažiausias, 2595 Eur atlyginimas prieš mokesčius. O atskaičius mokesčius toks specialistas gautų 1500 Eur.

Remiantis Užimtumo tarnybos skelbimais, tiek Visagine gali gauti į rankas pienovežio vairuotojas ar stalius-apdailininkas, nors jie savo specialybių tikrai daug trumpiau mokėsi nei kraujagyslių chirurgas.

O šit gydytojas Visagino ligoninėje gali gauti ir 5000 Eur prieš mokesčius. Mažiausios algos Lietuvoje siūlomos operacinės ir infekcinių ligų skyriaus pagalbiniams darbuotojams. Jie į rankas gautų 849,50 Eur, tačiau tokiam darbuotojui pakanka tik vidurinio išsilavinimo.

Siūlomos lėšos įsikurti

Palyginus su šalies VDU, kuris dabar yra 2628,2 Eur BRUTO ir 1594,9 Eur NETO, medikai labai mažomis algomis jau negali skųstis. Juolab kai rajoninės gydymo įstaigos žada iš kitų rajonų atvykstantiems medikams apmokėti kelionės išlaidas.

O dauguma savivaldybių skiria apie 60 tūkst. Eur siekiančias išmokas įsikurti. Be to didžiuosiuose miestuose dirbantiems ligoninės savo kavinėse taiko nuolaidas, nemokamai leidžia pasikrauti elektromobilius, taiko nuolaidas darbuotojo asmeniniams laboratoriniams tyrimams, reabilitacijai.

O jei darbuotojas turi vaikų iki 3 metų amžiaus, gali dirbti trumpesnę darbo dieną ir t.t.

Kuo labiau medikų trūksta, tuo jie brangesni. Pavyzdžiui, jei tik vienoje vietoje dirbantis eilinis kardiologas didžiuosiuose miestuose gaus ant popieriaus 3310 Eur algą, tai Mažeikiuose dirbantis toks pats kardiologas gali tikėtis 3000-7000 Eur algos ant popieriaus bei kelionės kompensacijos jei atvyksta į darbą iš kito rajono.

Be to – dar gali gauti 10-60 tūkst Eur paskatą iš savivaldybės. Tačiau, nors tokias finansines paskatas medikams siūlo net 53 savivaldybės, tačiau rajonuose trūksta būstų, kur medikai galėtų apsigyventi.

Ypač trūksta naujos statybos butų. Tiesa, tarnybinius butus medikams siūlo Alytaus miestas, Šalčininkų, Vilkaviškio ir Akmenės rajonai.

O didžiuosiuose šalies miestuose dirbantys medicinos specialistai, ypač labai aukštos kvalifikacijos, vis dažniau nedirba tik vienoje darbovietėje. Pvz, atlieka operacijas dviejose-trijose gydymo įstaigose. Tad tokiems specialistams dabar jau aktualiau ne uždirbti, bet kokybiškai pailsėti.

Neturtingiausi

Tačiau yra ir kita su medicinos mokslais susijusių specialistų pusė. Tai visuomenės sveikatos specialistai. Jų veikla, neapmokama ligonių kasų, yra sunkiau apčiuopiama, bet irgi reikalinga.

Pavyzdžiui, Vilniuje dirbantys visuomenės sveikatos specialistai aiškinasi, kokia yra vilniečių gyvenimo trukmė, kiek gimsta vaikų, kokie yra vilniečių sveikatos pokyčiai, kokios dominuoja ligos ir t.t. Taip pat moko sveikos gyvensenos ir t.t.

Kai kurie tokie visuomenės sveikatos biurai, centrai, nors ir negali pasigirti geromis algomis, rengia bendrus sveikos bei ilgos gyvensenos projektus su užsienio valstybėmis ir gauna Europos Sąjungos fondų finansavimą.

Faktai

Visuomenės sveikatos specialistus – bakalaurus ir magistrus rengia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.

Bakalauro studijos trunka 4-erius metus, o magistro – 2-ejus. Metinė studijų kaina – 4201-4800 Eur. Apie 40 pirmakursių kasmet įstoja į valstybės apmokamas vietas. Kasmet studijas baigia 100-150 visuomenės sveikatos bakalaurų ir magistrų.

Komentuoja Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Jolita PUKELIENĖ:

Kalbant apie medikų atlyginimus, painiojami du dalykai. Yra viešasis sektorius – klinikos, ligoninės, poliklinikos ir t.t., kur dirba medikai ir yra antras sektorius, kuriame didžiausią dalį sudaro visuomenės sveikatos specialistai. Šitos dvi grupės yra finansuojamos iš skirtingų šaltinių.

Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas per ligonių kasas pasiima viešasis sektorius – klinikos, ligoninės, poliklinikos ir t.t., o visuomenės sveikatos specialistai bei dalis slaugytojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, taip pat ir medicinos biblioteka, gauna finansavimą tiesiogiai iš biudžeto.

Todėl susidarė tokia situacija, kad jau keli metai iš eilės auga ne mūsų, o būtent viešojo sektoriaus atlyginimai.

Auga po 10, 12 ar net daugiau procentų, o mums, dirbantiems biudžetiniame sektoriuje, atraiko iš biudžeto tik tiek, kad mūsų atlyginimai auga tik 2-2,5 proc. Viešajame sektoriuje dirbantys medikai gali gauti algą, 2,5 karto didesnę nei šalies vidutinis darbo užmokestis (VDU), o mūsų algos tesiekia 75 proc. VDU.

Todėl dabar susidarė tokia situacija, kad atlyginimai sveikatos apsaugos specialistui su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu nebe labai skiriasi nuo minimalų mėnesinį atlyginimą gaunančio nekvalifikuoto darbininko.

Nors visuomenės sveikatos specialistai turi turėti būtent aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Kolegijos išsilavinimas netinka.

Mes paskaičiavome, kad su tuo 2,5 proc. padidinimu mūsų specialistai gaus 33 eurais daugiau negu nekvalifikuotas darbininkas. Mūsų atlyginimai jau pasiekė dugną, nes pinigų biudžete trūksta būtent mums.

Tuometinė premjerė Inga Ruginienė buvo žadėjusi, kad skirs pinigų daugiau, bet pažado neįvykdė. Higienos centro duomenimis, Lietuvoje yra užregistruota apie 2000 visuomenės sveikatos specialistų.

Mes prašome padidinti mūsų algas bent keliais šimtais eurų, bet mūsų prašymą atmetė, nes tai pareikalautų papildomų 4,8 mln. eurų. Ir būtent tų milijonų Vyriausybė negali rasti, nors situacija visuomenės sveikatos sistemoje yra tragiška.

Jau dabar trūksta apie 500 specialistų, dirbančių visuomenės sveikatos biuruose, visuomenės sveikatos centruose ar ugdymo įstaigose.

Mes pavargome tikėti pažadais ir reikalaujame orių atlyginimų. Naujam darbuotojui, atėjusiam dirbti į visuomenės sveikatos biurą, siūlo 1410 eurų atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Nors jaunimui reikia galvoti apie paskolą, kaip įsigyti būstą.

Aukštosios mokyklos jau susiduria su problema, kad nesurenka pirmakursių į Visuomenės sveikatos fakultetą, džiaugiasi, kad bet kas ateina. Nejaugi norime visuomenės sveikatos sistemos griūties?

Kai buvo kovidas, mes, visuomenės sveikatos specialistai, dirbome paromis, nes žmonių trūko. O praėjo kovidas – ir vėl mūsų nereikia?

Gyvename neramiais geopolitiniais laikais, o kas bus, jei prieš Lietuvą bus panaudotas koks nors bakteriologinis ginklas? Ką tada veiksime, jei trūks visuomenės sveikatos specialistų?

Kadangi švietimiečiams pakėlė algas, mūsų specialistai baigia metų pedagoginius kursus ir jau išeina į mokyklas dirbti mokytojais…