Vokietija nuo 2026 m. leis pensinio amžiaus žmonėms, uždirbantiems iki 2 tūkst. eurų, nemokėti jokių mokesčių. Tai reiškia, kad jų alga „popieriuje“ bus lygi algai „į rankas“.
Tikimasi, kad taip jie ilgiau liks darbo rinkoje, mažės našta socialinei sistemai, bus užpildomos trūkstamos darbo vietos ir tuo pačiu didės valstybės biudžetas.
O Lietuvoje nuo 2026 m. liepos 1 d. bedarbiai gyventojai, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo išmokas gaus jau nebe 11, o 15 mėnesių.
Specialistai pakomentavo, ar Lietuva galėtų pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir vyresniems žmonėms suteikti galimybę dirbti nemokant jokių mokesčių.
Ar Lietuvos pensininkai galėtų dirbti be mokesčių?
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, ar nebūtų geriau, jei pensininkai Lietuvoje patys dirbtų su mokesčių lengvata, nei gyventų išmokomis iš biudžeto.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas atkreipia dėmesį, kad ateityje, senstant visuomenei, reikės daugiau biudžeto pajamų, o ne mažiau.
„Vyresnio amžiaus žmonės yra pilnaverčiai mūsų visuomenės nariai, pilna apimtimi naudojasi visa socialine ir kitokia infrastruktūra, sveikatos priežiūra ir pan. Ir, atitinkamai, prisideda prie visuomenės gerovės mokėdami mokesčius“, – pabrėžė J. Argustas.
Taip pat jis paminėjo, kad senatvės pensijų (kaip ir visų kitų rūšių socialinio draudimo pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas) gavėjai gali dirbti ir gauti niekaip neribojamas pensijas.
O, kadangi dirbdami samdomą darbą jie toliau moka socialinio draudimo įmokas, senatvės pensija jiems kasmet būna perskaičiuojama ir padidinama, atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą bei įgytus apskaitos vienetus.
„Todėl dirbantys senatvės pensijos gavėjai gali ne tik užsidirbti papildomų pajamų, bet ir ilgainiui pasididinti savo senatvės pensiją. Senatvės pensijos amžių sulaukusiems nėra taikomos socialinio draudimo įmokų grindys“, – komentavo J. Argustas.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje, sulaukus senatvės amžiaus, nedarbo išmokos nėra mokamos, nes bedarbiais yra laikomi tik darbingo amžiaus asmenys (nuo 16 metų iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus).
Anot pašnekovo, skirtingose šalyse yra visai kitaip sukonstruotos draudimo ir mokestinės sistemos.
Pvz., Lietuvoje savivaldybės dažnai numato mokestinių lengvatų tiems, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, taip pat galioja ir bendros mokestinės lengvatos.
J. Argusto teigimu, plačiau apie turėtų komentuoti Finansų ministerija, kadangi lengvatos ir mokestinė sistema yra tiesioginė jos kompetencija.
Vis tik Finansų ministerija komentaro nepateikė.
Kas kitąmet keisis dėl nedarbo išmokų?
Įprastai bedarbiams Lietuvoje nedarbo išmoka yra mokama 9 mėnesius, tačiau bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo išmokos mokamos 11 mėnesių.
Siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, padėti nuo jos nenutolti ir nesirinkti išankstinės senatvės pensijos, nutarta išmokos mokėjimą papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais.
Svarbu tai, kad išėjus į išankstinę pensiją sumažėja senatvės pensija, todėl geriau, kad žmonės jos per anksti nepasirinktų ir verčiau gautų nedarbo išmokas, o galbūt per tą laiką dar ir susirastų darbą.
Anot J. Argusto, toks sprendimas priimtas kitų Europos Sąjungos šalių gerąja praktika
Kartu su šiais pakeitimais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė ir kitų naujovių.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. nuo 23,27 iki 15 proc. bus sumažinta pastovioji nedarbo išmokos dalis, bet padidinta kintamoji:
- 1–3 mėn. ji sudarys 45 proc. vidutinių asmens pajamų (vietoje dabar esančių 38,79 proc);
- 4–6 mėn. ji sudarys 35 proc. vidutinių asmens pajamų (vietoje dabar esančių 31,03 proc);
- 7–9 mėn. ji sudarys 25 proc. vidutinių asmens pajamų (vietoje dabar esančių 23,27 proc).
Be to, šiuo metu mažiausias nedarbo išmokos dydis yra lygus 23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (2025 m. t. y. 241,54 euro).
Nuo 2026–ųjų vidurio mažiausia nedarbo išmoka bus lygi 5 bazinėms socialinėms išmokoms (BSI), taigi sieks 370 eurus.
Taip pat augtų ir didžiausia galima nedarbo išmoka. Šiuo metu ji yra lygi 58,18 proc. kas ketvirtį atnaujinamo ir Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio darbo užmokesčio, o kitąmet ji negalės viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Vokietijos pensininkams – jokių mokesčių
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Vokietijoje bus įvesta „aktyvioji pensija“ (Aktivrente), suteiksianti galimybę žmonėms, nusprendusiems dirbti pasiekus įstatyminį pensinį amžių, uždirbti iki 2 tūkst. eurų per mėnesį be mokesčių ir, priklausomai nuo situacijos, dar gauti pensiją, skelbia portalas „Euronews“.
Darbo ministrė Bärbel Bas šią iniciatyvą pristatė kaip aiškią paskatą, skirtą patyrusiems darbuotojams išlikti darbo rinkoje:
„Kiekvienam, kuris savanoriškai nori dirbti ilgiau, reikia sudaryti patrauklias sąlygas.“
Taigi sektoriams, kovojantiems su darbuotojų trūkumu – inžinerijos, transporto, sveikatos apsaugos ir viešojo administravimo srityse – Aktivrente suteiks galimybę išlaikyti patyrusius specialistus.
O kaip yra kitose šalyse? Pvz., Švedijoje vyresni nei 66 metų darbuotojai naudojasi padidintu darbo pajamų lengvatiniu atskaitymu, o Danijoje taikoma papildoma pensijos premija (seniorpræmie) už atidėtą išėjimą į pensiją.
Vis tik daugumoje Europos šalių dažnesnė praktika yra pensijos atidėjimo premijos, o dirbantys pensininkai paprastai toliau gauna atlyginimą pagal ankstesnes sąlygas ir moka įprastus mokesčius.
Tačiau lieka neatsakytų klausimų dėl šio Vokietijos sprendimo įgyvendinimo. Pvz., ar šis neapmokestinamas 2 tūkst. eurų pajamų dydis bus taikomas kiekvienam darbui atskirai, ar bendrai asmeniui, turinčiam kelias darbo sutartis.
Neaišku ir tai, kaip bus suderinti pensijų bei sveikatos draudimo įmokų klausimai.