Tyrimo, kurį atliko „Norstat“ metu, bandyta išsiaiškinti, kiek paveikūs Kremliaus naratyvams yra Lietuvos gyventojai.
Gavus apklausos rezultatus išskirti trys pažeidžiamumo dezinformacijai lygiai: didesnis pažeidžiamumas (respondentai sutinka su daugiau kaip 17 Kremliaus naratyvų), vidutiniško pažeidžiamumo (8-16 naratyvų), mažesnio pažeidžiamumo (7 naratyvai).
Iš viso apklausoje respondentams pateikti 27 rusiškos propagandos naratyvai.
„Pilkoji zona“ tarp Lietuvos gyventojų
Tyrimas parodė, kad didesnio pažeidžiamumo gyventojų Lietuvoje yra 10 proc., vidutiniško – 43 proc., mažesnio – 47 proc.
„Pastebima, kad būtent vidutinio pažeidžiamumo zonoje esantys gyventojai yra „pilkoji zona“, kurioje vyksta pagrindinė informacinė kova“, – pastebi tyrimo organizatoriai.
Kalbant apie karo grėsmę, pastebėta, kad kad mažesnio pažeidžiamumo žmonės išorinę grėsmę vertina strategiškai – jie ją suvokia kaip rimtą, bet valdomą, todėl išlieka stabilesni. Didesnio pažeidžiamumo grėsmę dažnai neigia arba nuvertina, tačiau jų elgesys rodo nerimą ir nesaugumą.
„Tai reiškia, kad pažeidžiamiausiųjų grupėje karo grėsmės suvokimas yra ne tik silpnesnis, bet ir labiau prieštaringas – vienu metu matoma mažiau grėsmės valstybei, bet daugiau asmeninio nesaugumo“, – apžvelgiami rezultatai.
Vidutinio pažeidžiamumo respondentai dažniau klausimuose renkasi atsakymą „nei sutinku, nei nesutinku“, rečiau renkasi atsakymus „visiškai sutinku/visiškai nesutinku“. Taip pat ši grupė tolygiau pasiskirsčiusi demografiškai (respondentai pasiskirsto panašiai visuose demografiniuose aspektuose).
Vidutinio pažeidžiamumo grupė yra „per vidurį“ daugelyje aspektų.
Nors tyrimas parodė, kad demografiniai veiksniai neturi labai didelės įtakos žmonių atsparumui dezinformacijai, visgi tam tikras tendencijas galima įžvelgti.
Atsparesni dezinformacijai didesnes pajamas turintys respondentai. Pastebima, kad amžiaus efektas yra silpnas ir nenuoseklus. Nors jaunesni respondentai šiek tiek rečiau pritaria dezinformaciniams teiginiams, vis dėlto skirtumai tarp amžiaus grupių nėra dideli. Nepasitvirtino ir stereotipas, kad dezinformacijai lengviau pasiduoda vyresnio amžiaus žmonės. Gyvenamosios vietos įtaka taip pat labai maža, nors pastebima, kad mažesnių miestų ir kaimo vietovių respondentai pasižymi šiek tiek didesniu pažeidžiamumu.
Labiau pažeidžiami vartojantys rusakalbę žiniasklaidą
Remiantis tyrimo duomenimis, žiniasklaidos vartojimo įpročiai turi gan ribotą poveikį pažeidžiamumui dezinformacijai, t.y. informacijos kanalų pasirinkimas nėra vienintelis atsparumą lemiantis veiksnys, bet jis aiškiai parodo, kuriose auditorijose dezinformacijos poveikis yra didesnis.
Duomenys rodo, kad tie, kurie dažniau vartoja rusakalbę žiniasklaidą, pasižymi didesniu pažeidžiamumu – jų pažeidžiamumo rodiklis yra aukštesnis nei bendras vidurkis. Panaši tendencija matoma ir tarp nevakarietiškų socialinių tinklų (pvz., „Telegram“, „TikTok“) vartotojų – šių platformų naudojimas susijęs su šiek tiek didesniu pažeidžiamumu.
Tuo metu lietuviškos žiniasklaidos, vakarietiškų socialinių tinklų („Facebook“, „Instagram“, „X“) bei užsienio žiniasklaidos anglų kalba vartojimas neturi statistiškai reikšmingo ryšio su pažeidžiamumu – šių grupių respondentų atsparumas artimas bendram vidurkiui.
Įdomu, kad tie, kurie nurodė esą nesidomintys politika, turi reikšmingai mažesnį pažeidžiamumo lygį. Tai gali reikšti, kad politinių naujienų vengimas mažina dezinformacinių naratyvų ekspoziciją, tačiau nebūtinai didina informacinį atsparumą.
Net ir tie, kurių pažeidžiamumo lygis aukštesnis, dažnai mano, kad jie geba atpažinti dezinformaciją taip pat gerai, kaip ir atsparieji. Kitaip tariant, subjektyvus pasitikėjimas savimi neatspindi realaus informacinio atsparumo. Tai leidžia daryti išvadą, kad savęs vertinimas nėra patikimas indikatorius jautrumui dezinformacijai – respondentai linkę pervertinti savo gebėjimą atskirti melagingą turinį, nepriklausomai nuo to, kiek iš tiesų yra jam paveikūs. Vidutinio pažeidžiamumo respondentai žiniasklaidos vartojimo atžvilgiu dažniau yra plačiausiai pasiskirstę per visus informacinius kanalus (naudoja įvairius šaltinius, dažnai neutralaus požiūrio ir t.t.).