Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyriausiasis analitikas, politologas Vladimiras Laučius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Praėjusią savaitę dėl kontrabandinių balionų grėsmės penkiskart sustabdytas Vilniaus ir kartą – Kauno oro uosto darbas, taip paveikiant per 190 skrydžių ir apie 30 tūkstančių keleivių.
Lietuvos Vyriausybė mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį pranešė apie planus vėl atverti du pasienio su kaimyne punktus, tačiau šis sprendimas buvo atidėtas.
Rumunijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad ją ir sąjungininkes JAV informavo apie savo ketinimą sumažinti rytiniame NATO sparne dislokuotų savo karių gretas.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva sėkmingai išbandė branduolinį ginklą nešti galintį povandeninį droną, nepaisydama JAV prezidento Donaldo Trumpo perspėjimo.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyriausiasis analitikas VLADIMIRAS LAUČIUS.
Pastaruoju metu kartojantis Lietuvos oro uostų veiklos trikdymui dėl į šalį plūstančių meteorologinių oro balionų, Europos Sąjungos lyderiai išreiškė solidarumą su Lietuva. Kiek svarbus šis palaikymas mūsų šaliai patiriant hibridines atakas?
Europos Sąjungos solidarumas yra labai svarbus, bet veiksmingiausias jis tampa perėjus į praktinius veiksmus, neapsiribojant vien gražiais, nors ir reikalingais, žodžiais. ES šalys patvirtina bendrus oro erdvės stebėsenos protokolus, vienodas taisykles dėl taikinių numušimo, pasienio režimo koordinavimą, taip pat kontrabandos ir logistikos grandinių užkardymą.
Apie vadinamąją dronų sieną kalbama, tačiau susitarti iki šiol nepavyksta. Tai, kad susitarimo iki šiol nėra, dar ne skandalas, bet jau galima sakyti – blogai, nes laikas eina ir grėsmė tik auga.
Šiuo požiūriu galima kelti klausimą: ar Europos Sąjunga iš tikrųjų pasirengusi rodyti solidarumą, kurio reikia ne tik žodžiais, bet ir darbais? Kai žiūrime į ES finansinius planus, deja, matome kur kas mažiau realių veiksmų nei per COVID-19 pandemiją, kai buvo įsteigtas 750 mlrd. eurų fondas, iš kurio daugiau nei pusė sudarė ne paskolos valstybėms, o subsidijos.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Dabar, kai kalbama apie Europos Sąjungos rytinės sienos gynimą – o tai yra ne tik NATO, bet ir ES rytinė siena, – finansinės išraiškos solidarumo, apie kurį kalbame, kol kas beveik nematyti. Apie vadinamąją dronų sieną kalbama, tačiau susitarti iki šiol nepavyksta. Tai, kad susitarimo iki šiol nėra, dar ne skandalas, bet jau galima sakyti – blogai, nes laikas eina ir grėsmė tik auga.
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, Lietuvai nusprendus uždaryti sieną su Baltarusija, ir Lenkija atidėjo planus atverti pasienio punktus su šia valstybe. Tad tai ne vien Lietuvos problema?
Be jokios abejonės. Varšuvos savo pasienio režimo sinchronizavimas su Vilniumi yra aiškus ženklas Europos Sąjungos vadovybei ir visoms valstybėms narėms, kad problema yra regioninė, o ne tik Lietuvos.
Lenkijos sprendimas atidėti sienos atvėrimą ne tik padeda sutaupyti lėšų, bet ir didina spaudimą Minskui, nes vien Lietuvos įgyvendinamas atgrasymas nėra toks stiprus kaip bendras Lietuvos ir Lenkijos veikimas.
Todėl būtina veikti kartu – kalbant tiek apie technologinius sprendimus, tiek apie žvalgybinę informaciją, radarų duomenų mainus.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Premjerė Inga Ruginienė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Baigėsi Donaldo Trumpo kelionės, kurių metu jis susitiko su Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos lyderiais. Kaip vertinate susitikimus su šių šalių vadovais? Kokie buvo siekiai, kas pavyko ir kas nepavyko?
Donaldui Trumpui buvo svarbu sąjungininkes Japoniją ir Pietų Korėją užtikrinti, kad JAV dėmesys ir įsipareigojimai išlieka ne mažesni, o gal net didesni nei anksčiau. Jis siekė parodyti, kad JAV atidžiai stebi padėtį regione ir neapleidžia sąjungininkių.
Japonija ypač stengėsi įtikti Trumpui, pademonstruodama jam iš esmės imperatorišką pagarbą – tiek simboliškai, tiek kalbant apie dovanas ir pažadus, pavyzdžiui, investuoti 100 mlrd. JAV dolerių Amerikoje. Tokie gestai, kaip žinome, Trumpui labai patinka, turbūt dėl to jis iš Japonijos grįžo gerai nusiteikęs, manydamas, kad Japonijai reikia padėti, nes „jie mane myli“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Japonijos premjerė Sanae Takaichi. Tokijas, Japonija, 2025 m. spalio 27 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kalbant apie vizitą Kinijoje – įtampa šiek tiek sumažėjo, tačiau strateginė konkurencija išlieka. Vis dėlto buvo pasiektos prekybos paliaubos: JAV mažina tarifus maždaug 10 proc. mainais į tai, kad Kinija atšaukia grasinimus riboti retųjų žemės metalų eksportą. Pekinas taip pat pažadėjo pirkti daugiau JAV žemės ūkio produkcijos – pavyzdžiui, sojų pupelių.
Šis susitarimas JAV buvo ypač svarbus, nes retieji žemės metalai yra itin reikšmingi karo pramonei ir aukštosioms technologijoms. Kinija monopolizavusi kai kurių iš jų rinką, todėl be Kinijos JAV negali visiškai aprūpinti savo gynybos pramonės. Tad susitarimas bent laikinai atitolina tiekimo krizę. Kas bus toliau, pamatysime, kol kas prognozuoti sunku.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas. EPA-ELTA nuotrauka
JAV pajėgų sumažinimas rytiniame NATO sparne nereiškia jos pasitraukimo iš Europos, teigia JAV kariuomenės atstovai. Kaip vertinate tokius planus ir kokią įtaką Lietuvos ir Europos saugumui gali turėti JAV karių pasitraukimas?
Šis pasitraukimas yra ribotas – tai nedidelio masto karių atitraukimas iš Europos. Kalbama tik apie rotacinės brigados atitraukimą iš Rumunijos, ir tai labiau Trumpo ilgametės strategijos dalis, o ne JAV įsipareigojimų mažinimas.
Šia strategija siekiama Europai parodyti, kad ji turi pati investuoti į savo saugumą ir kariuomenes, o ne visada tikėtis, jog viską padarys JAV. Po pirmosios Trumpo kadencijos Europa šiek tiek išjudėjo, bet ne tiek, kiek reikia. Tai išryškėjo Rusijai pradėjus plataus masto agresiją prieš Ukrainą – Europa tam buvo visiškai nepasirengusi.
Tai simbolinis, bet svarbus priminimas, kad Europa turi tęsti ginklavimosi ir kariuomenių stiprinimo procesą – jis juda, bet vis dar per lėtai.
Kai kurie sako, kad Europa pabudo, bet pabudimas keistas: jei žmogus pabunda ir po metų dar nieko nenuveikia, ar tikrai pabudo? Šiuo požiūriu Trumpo grįžimas į didžiąją politiką ir karių atitraukimas iš Rumunijos – dar vienas signalas Europai, kad negalima miegoti.
Tai simbolinis, bet svarbus priminimas, kad Europa turi tęsti ginklavimosi ir kariuomenių stiprinimo procesą – jis juda, bet vis dar per lėtai. Beje, dar Baracko Obamos laikais, po Krymo aneksijos, JAV administracija ragino Europą prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą – tai logiška.
JAV prezidentas pareiškė įsakęs JAV pradėti branduolinių ginklų bandymus, taip esą reaguojant į kitų valstybių veiksmus. Kremlius pareiškė, kad ginklų su branduoliniais varikliais – sparnuotosios raketos „Burevestnik“ ir povandeninio drono „Poseidon“ – bandymai nebuvo tiesioginis branduolinio ginklo testavimas. Kaip vertinate, kad ir Rusija, ir JAV, rodos, siekia pažeisti tarpusavio pasirašytą branduolinių bandymų draudimo moratoriumą?
Ši padėtis kelia susirūpinimą – ir jis pagrįstas. Jeigu pasaulis grįš prie branduolinio ginklo bandymų ir tobulinimo, galime atsidurti labai pavojingoje situacijoje. Reikia turėti omenyje, kad branduolinius arsenalus turi ne tik Rusija, bet ir Kinija, Indija, Pakistanas – valstybės, tarp kurių santykiai įtempti, o konfliktai gali bet kada peraugti į didesnio masto karinį susidūrimą.
Kalbant apie Rusijos teiginius, esą tai nebuvo branduoliniai bandymai, – tai galima vadinti hibridiniais bandymais. Buvo bandomos technologijos, kuriose naudojamas branduolinis užtaisas, tad faktiškai tai yra branduolinio ginklo bandymai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotrauka
Jeigu JAV iš tiesų pradėtų vykdyti branduolinius bandymus, kaip tai darė iki susitarimo dėl jų sustabdymo, tai turėtų rimtų pasekmių. Tada ir kitos valstybės sakytų: „Jei jie daro, darysime ir mes.“ Tai sukeltų grandininę reakciją, sniego gniūžtės efektą, kuris vėl padidintų pasaulinio karo grėsmę, kuri tvyrojo po Antrojo pasaulinio karo, kol dar nebuvo susitarimų dėl branduolinių bandymų ribojimo.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: