Kol prezidentas vertino kandidatą į ministrus, kelios dešimtys protestuotojų reiškė nepasitenkinimą, kad tokiu geopolitiniu laikotarpiu į bene svarbiausią ministeriją norima skirti jokios patirties gynybos srityje neturintį asmenį.

Beje, dar praėjusią savaitę ir pats G.Nausėda sakė, kad mokytis laiko nėra, tad laukia stipraus kandidato.

Lrytas žiniomis, iš pradžių į R.Kauno kandidatūrą prezidentas žiūrėjo skeptiškai, prašė premjerės Ingos Ruginienės daugiau pavardžių, bet po pokalbių su ministre pirmininke ir socialdemokratų lyderiu Mindaugu Sinkevičiumi nusprendė susitikti su kandidatu. Užkulisiuose kalbama, esą galėjo įvykti kokie nors susitarimai.

Viena iš pagrindinių versijų, kad susitarimas sukosi aplink Seimo atmestą šalies vadovo teikto kandidato į Konstitucinį Teismą (KT) Haroldo Šinkūno kandidatūrą. Esą G.Nausėda svarsto teikti šį kandidatą dar kartą, o dabar „socdemai“ nenusuks nugaros ir sutelks koaliciją jo palaikymui.

R.Kauno ir G.Nausėdos susitikimas turėjo trukti apie 45 minutes, bet užsitęsė ilgiau nei valandą.

Po susitikimo komentarą teikė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Jis nurodė, kad pokalbis buvo dalykiškas, vyko daug diskusijų – G.Nausėda esą turėjo labai daug klausimų. Prezidentas norėjo išgirsti R.Kauno prioritetus, galimos komandos rėmus.

Šalies vadovas turėjo ir keturis kriterijus, kuriais ketina remtis, pasirinkdamas, tvirtinti kandidatą, ar ne.

„Iš prezidento pusės buvo pabrėžtas darbų tęstinumo ir nuoseklumo poreikis. Būsimo ministro vertinimo kriterijai, į ką bus kreipiamas ypatingas dėmesys: tinkamas gynybos finansavimas, suvokiant, kad tai yra absoliutus valstybės prioritetas. Visi turime suvokti, kad tai yra įsipareigojimas laisvei ir nepriklausomybei. Jokių dvejonių dėl to negali būti.

Antras punktas, kuris yra svarbus – VGT sausio mėnesį buvo priimtas sprendimas skirti 5–6 proc. BVP grynajai gynybai, bet ne kitoms su gynyba susijusioms išlaidoms. Todėl gynybos finansavimas yra apibrėžtas labai aiškiai NATO sprendimu, kurio privalome tvarkingai laikytis. Neturi būti jokių interpretacijų ar bandymų išplauti šį įsipareigojimą.

Trečias – priimančios valstybės infrastruktūros įrengimas Vokietijos brigados dislokavimui. Nepamirštant, kad tai bus didžiausias visų laikų infrastruktūros projektas. Todėl visi darbai turi būti pabaigti laiku ir skaidriai. Tikimės būsimo ministro dėmesio šitam projektui kaip vienam iš svarbiausių. 

Na, ir paskutinis – tinkamas, savalaikis ir skaidrus reikalingų karinių įsigijimų procesas“, – vardijo D.Matulionis.

Sprendimą dėl R.Kauno prezidentas ketina priimti per šią savaitę.

„Prezidentas priims sprendimą, įvertinęs visus aspektus“, – nekonkretizavo D.Matulionis. 

Žurnalistai atkreipė dėmesį į prezidento ankstesnį pareiškimą, kad kandidatui į krašto apsaugos ministrus nebus laiko mokytis, jis turi būti pasiruošęs dirbti iš karto. Ar pusantro mėnesio darbas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete yra pakankama patirtis?

„Pirmiausia, norėčiau pradėti nuo to, kad tai yra politinio proceso dalis. Ministrai yra siūlomi pagal tam tikrą vidinį partijos susitarimą. Kas yra svarbiausia? Tai, pirmiausia, šioje vietoje yra svarbiausia turėti patriotišką, gebantį dirbti komandoje, suvokiantį visas išorės grėsmes žmogų.

Norėčiau tik priminti, kas jau seniai stebi Lietuvos situaciją – per 35 metus turėjome įvairių Vyriausybių, buvo skirta daug įvairių ministrų. Jeigu panagrinėsite visus paskirtus ministrus, tikrai surasite ne vieną ministrą, kuris atėjo galbūt ir neturėdamas gilios patirties vienoje ar kitoje srityje.

Todėl aš ir kandidatas akcentavome – komandos klausimas yra labai svarbus“, – aiškino D.Matulionis.

Jis pažymėjo, kad viskas yra išmokstama ir patirtis ateina su laiku.

Kokį įspūdį R.Kaunas paliko G.Nausėdai, jo vyriausiasis patarėjas atsakyti negalėjo, bet pabrėžė, kad jam pačiam – „neblogą“.

Viliasi, kad išsklaidė prezidento abejones

Pats R.Kaunas susitikimą apibūdino kaip konstruktyvų, vylėsi, kad jam pavyko atsakyti į visus G.Nausėdos klausimus ir išsklaidyti prezidento iki tol turėtas abejones jo kandidatūra.

„Išdėsčiau savo prioritetus, matymą, viziją. Suprantu, kad dabar ypatingai svarbu užtikrinti darbų tęstinumą ir komandos, kiek įmanoma, išlaikymą. Vienas iš prioritetų, kaip ir buvo minėta, yra darbas su buvusia komanda, kurį aš esu pradėjęs. Šnekamės, kalbamės, žiūrėsime, kaip mums pavyks judėti toliau“, – kalbėjo socialdemokratas.

Kokių abejonių turėjo prezidentas? R.Kaunas neslėpė, kad jos sukosi aplink jo patirtį. Tačiau savo patirtį socialdemokratas grindė valdytu informacinių technologijų verslu, kurį valdė ilgiau nei dešimtmetį.

Socialdemokrato buvo paklausta ir apie jo ambicijas žūtbūt tapti ministru, nes jis save projektavo ne į vieną ministeriją. Kodėl R.Kaunas taip nori tapti ministru?

„Tai, kad mano pavardė minima, nereiškia, kad aš labai noriu būti krašto apsaugos ministru, bendrąja prasme ministru. Noriu atkreipti dėmesį, kad visos ministerijos yra techninės. Techninių, inžinerinių žinių, supratimo aš turiu. Tai turbūt yra vienas pagrindinių momentų, kodėl mano pavardė yra minima.

Bet kad aš pats asmeniškai labai ypatingai veržčiausi – to tikrai nėra“, – tikino jis.

Vos metai nacionalinėje politikoje ir jau kandidatas į ministrus. R.Kauno buvo paklausta, kaip jam pavyko pasiekti tokį svaiginantį karjeros šuolį, prie ko sugebėjo prieiti ar kokiu žmogumi tapti?

„Kokiu žmogumi reikia būti? Sąžiningu. Ir atsakinėti į klausimus, kai jie yra užduodami“, – pareiškė R.Kaunas.

Įvyko mainai?

R.Kaunas buvo paklaustas ir apie galimus susitarimus dėl jo kandidatūros patvirtinimo mainais į H.Šinkūno patvirtinimą į KT. Esą būtent jis buvo vienas aktyviausių ragintojų slaptame balsavime nepalaikyti G.Nausėdos kandidato, siekiant šiam parodyti jo vietą.

Pats „socdemas“ gynėsi, kad balsavimas buvo slaptas, todėl versijos, jog G.Nausėdai koją pakišo patys socialdemokratai, neva yra laužtos iš piršto.

„Be abejo, prezidentas teiravosi apie situaciją. Mano atsakymas yra toks, kad 54 balsai slaptame balsavime buvo už prezidento kandidatą, o socialdemokratų frakcijoje yra 52 žmonės. Visos interpretacijos, kas agitavo už ar prieš, ar išvis agitavo, yra tik interpretacijos ir galimi gandai, kurių aš nenorėčiau komentuoti“, – nurodė R.Kaunas.

Pastebėjus, kad tai liudija R.Kauno susirašinėjimai, šis atšovė, kad juos irgi galima interpretuoti įvairiai.

Ar H.Šinkūno kandidatūra yra susitarimo dalis, paklaustas buvo ir D.Matulionis.

„Ne, nebuvo kalbėta tikrai“, – tvirtino vyriausiasis prezidento patarėjas, tačiau pripažino, kad G.Nausėda svarsto apie galimybę kandidatą parlamentui teikti dar kartą. 

Pasiteiravus, ar šįkart R.Kaunas nebeagituotų prieš šalies vadovo kandidatą, šis atsakė griežtai: „Aš ir pirmą kartą neagitavau prieš“.

Kaip R.Kauno pavardė atsirado ant stalo?

Apie tai, kad R.Kaunas siekia krašto apsaugos ministro posto, pirmasis dar praėjusį pirmadienį pranešė portalas Lrytas. Tiesa, jam iš pradžių buvo žadamas susisiekimo ministro portfelis, nes į Krašto apsaugos ministeriją turėjo būti deleguojamas Juras Taminskas.Kaip antradienį, remdamasis šaltiniais, pranešė Lrytas, po neformalaus premjerės pokalbio su prezidentu paaiškėjo, kad jis netvirtins J.Taminsko kandidatūros, todėl buvo skubiai atšaukti socialdemokratų valdybos bei prezidiumo posėdžiai.Ant stalo vėl atsirado R.Kauno, kaip rodančio didžiausią norą ir iniciatyvą tapti ministru, pavardė. Jo kandidatūrą socialdemokratai pasitvirtino ketvirtadienį. Nors neformaliuose pokalbiuose šie stebisi, kaip bendražygis galėtų tikti į tokią poziciją, prezidiume kandidatūrai pritarė vienbalsiai.

Tiesa, „socdemai“ svarstė ir kelių ambasadorių, kitų labiau patyrusių partiečių kandidatūras, bet galiausiai liko prie R.Kauno.

Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijos vadovo pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.