Charlesui Coste buvo 24-eri, kai jis iškovojo olimpinį auksą Prancūzijai, mindamas pedalus persekiojimo lenktynėse dviračių treke.

Tai buvo 1948 metai, kai po karo vykusios žaidynės ir apdovanojimų ceremonija atrodė visiškai kitaip nei dabar. Ch.Coste triumfavo kartu su trimis Prancūzijos rinktinės dviratininkais.

„Garbės pakyla buvo labai maža platforma, ant kurios turėjome stovėti labai arti vienas kito, kad nenukristume, – vėliau „L’Equipe“ pasakojo Ch.Coste. – Medalius mums davė dėžutėje.

Niekas nekabino jų mums ant kaklo. Medaliai buvo gana maži, padengti plonu aukso sluoksniu. Viskas vyko po karo. ..

Tada mes laukėme Merselietės (Prancūzijos himno), bet ji taip ir nenuskambėjo. Tikriausiai kažkas nerado muzikinės juostos.“

Vida Press nuotr./Charkesas Coste

Vida Press nuotr./Charkesas Coste

Prancūzas vėl pateko į didelę sceną pernai, kai šimtamečiui buvo suteikta garbė vežimėlyje pristatyti olimpinį deglą tėvynėje rengtose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Buvo daug emocijų ir garbė, kai perdaviau deglą dviem didiems olimpiniams čempionams Teddy Riner ir Marrie-Jose Perec“, – anksčiau šiemet olympics.com sakė ilgaamžis čempionas.

Vida Press nuotr./Charkesas Coste

Vida Press nuotr./Charkesas Coste

Jis buvo vyriausias tarp visų olimpinių čempionų nuo tada, kai šių metų sausį mire Vengrijos gimnastė Agnes Keleti.

Savaitgalį Ch.Coste iškeliavo Anaplin.

„Būdamas 101 metų, jis paliko už saves didžiulę sporto legendą. Mintys su šeima, dviračių sporto bendruomene ir su visais tais, kurie matė jo gyvenimo kelionę kaip tikrą pavyzdį“, – X tinkle parašė Prancūzijos sporto ministrė Marina Ferrari.