Agentūros „Bosanova“ pranešime spaudai teigiama, kad Lietuvos gyventojai yra atsparesni į Lietuvos valstybingumą ar geopolitinę orientaciją nutaikytiems naratyvams, tačiau atsispirti dezinformacijai apie karą Ukrainoje ar Lietuvos ekonominę padėtį yra sunkiau.
Komunikacijos agentūros „Bosanova“ užsakymu šių metų rugsėjį atliktos tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausos metu buvo analizuotas Lietuvos visuomenės atsparumas 27-iems žiniasklaidoje ir akademiniuose tyrimuose identifikuotiems Rusijos dezinformacijos naratyvams.
Analizė rodo, kad mažiausiai pažeidžiamų gyventojų dalis (sutinkančių su ne daugiau kaip 7 naratyvais) yra 47 proc. Kita reikšminga (43 proc.) respondentų grupė patenka į vidutinio pažeidžiamumo zoną ir vidutiniškai sutinka su 8–16 naratyvų. Apie 10 proc. dalyvavusių apklausoje buvo didesnio pažeidžiamumo ir sutiko su daugiau nei 17 naratyvų.
„Lietuvos gyventojai griežtai atmeta naratyvus, abejojančius Lietuvos valstybingumu. Respondentai taip pat atmeta prieš NATO, Lietuvos geopolitinę orientaciją į Vakarus, Vokietijos brigados dislokavimą, griežtą politiką Rusijos atžvilgiu pasisakančius naratyvus. Sunku įsivaizduoti, kad šios Lietuvos žmonių nuostatos esmingai keistųsi. Tačiau dezinformacijos naratyvai, susiję su ekonomika, socialiniais klausimais, net karu Ukrainoje yra kur kas labiau paplitę Lietuvos visuomenėje“, – sako „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius.
Anot jo, atsparumas propagandai yra laipsniškas spektras, kuriame skirtingi žmonės pasižymi nevienodu atsparumu skirtingoms temoms.
„Tai, kad gyventojas tiki Kremliaus naratyvu, nereiškia, kad jis prorusiškas ar antilietuviškas. Kiekvienas turi savo informacinio imuniteto silpnesnių ir stipresnių vietų, mūsų tyrime nebuvo nei vieno respondento, kuris netikėtų visais tirtais 27 naratyvais. Tai rodo, kad kiekvienam iš mūsų reikia stiprinti savo atsparumą dezinformacijai ir tai daryti nuolat“, – teigia V.Matulevičius.
Pasak jo, šios iniciatyvos pirmiausiai derėtų imtis darbdaviams, darbovietėse organizuojant nuolatinius informacinio atsparumo mokymus.
Rusakalbės informacijos vartotojų pažeidžiamumas aukštesnis
Duomenys rodo, kad gyventojai, kurie dažniau vartoja rusakalbę žiniasklaidą, patenka į aukštesnio nei vidurkis informacinio pažeidžiamumo zoną. Panaši tendencija matoma ir tarp nevakarietiškų socialinių tinklų (pvz., „Telegram“, „TikTok“) vartotojų – šių platformų naudojimas susijęs su šiek tiek didesniu informaciniu pažeidžiamumu.
Vis dėlto, lietuviškos žiniasklaidos, vakarietiškų socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook“, „Instagram“, „X“ bei užsienio žiniasklaidos anglų kalba vartojimas neturi statistiškai reikšmingo ryšio su mažesniu pažeidžiamumu.
Didžioji dalis gyventojų Rusiją laiko ilgalaike grėsme
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia, kad absoliuti dauguma respondentų – keturi iš penkių – sutinka su teiginiu, kad Rusija yra ilgalaikė egzistencinė grėsmė Lietuvai. Nerimą, kad per artimiausius kelerius metus Lietuvoje gali kilti karas jaučia kiek mažiau – trys iš penkių – gyventojų.
Per pastaruosius 12 mėnesių vienas iš penkių gyventojų dėl Rusijos grėsmės svarstė išvykti iš Lietuvos. Tarp pasisakiusių šiuo klausimu išsiskiria jauni žmonės – 18–25 m. amžiaus grupėje tokių respondentų yra 43 proc.
Tai rodo, kad kol kas Rusijai sekasi bauginti Lietuvos gyventojus. Baimė kausto, verčia elgtis neracionaliai, panikuoti. O būtent to ir siekia Kremlius.
„Daug apklaustųjų nerimauja dėl karo, hibridinių atakų, svarsto išvykti iš Lietuvos, nepaisant to, kad mūsų kariuomenė labai aiškiai komunikuoja, jog grėsmės lygis nekinta nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios. Tai rodo, kad kol kas Rusijai sekasi bauginti Lietuvos gyventojus. Baimė kausto, verčia elgtis neracionaliai, panikuoti. O būtent to ir siekia Kremlius“, – sako V.Matulevičius.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/Rusijos ataka Charkive
Pagrindiniai taikiniai
Tyrimo metu nustatyta, kad tiesiogiai į Lietuvą nutaikytų Kremliaus naratyvų poveikis ryškiausias tarp žemesnių pajamų, regionų gyventojų, taip pat tarp tų, kurie reguliariai vartoja alternatyvius (ne Vakarų) informacijos kanalus. Atsparesni išlieka didmiesčių ir aukštesnių pajamų respondentai.
Pagrindinės dezinformacinių naratyvų žinutės – kad Lietuva yra silpna, priklausoma, su prastėjančia ekonomine situacija, mažėjančiu gyventojų skaičiumi, didelėmis elektros kainomis, smunkančiomis vertybėmis. Klaidinančiomis dezinformacijos žinutėmis taip pat taikomasi ir į Lietuvos paramos Ukrainai temas, pasitikėjimą Lietuvos kariuomene ir NATO sąjungininkais.
Kiti rusiškos dezinformacijos taikiniai – Lietuvos energetinis savarankiškumas, kultūrinė tapatybė, istorinis kontekstas. Pavyzdžiui, 1 iš 3 gyventojų sutinka, kad dėl prastėjančių ekonominių sąlygų iš Lietuvos sparčiai emigruoja gyventojai.
Lietuvos visuomenėje taip pat reikšmingai paplitę kai kurie Kremliaus naratyvai apie karą Ukrainoje. Pavyzdžiui, 7 iš 10 gyventojų sutinka, kad Rusija dar daug metų gali kariauti su Ukraina dėl didelių turimų žmogiškųjų, karinių ir ekonominių resursų. Taip pat 1 iš 3 sutinka, kad karinėmis priemonėmis Rusijos įveikti neįmanoma. Toks pat skaičius – 1 iš 3 – linkę sutikti, kad agresiją Ukrainoje iš dalies lėmė NATO plėtra arčiau Rusijos sienų.
„Nors dauguma respondentų vis dar atmeta šiuos teiginius, reikšmingas pažeidžiamųjų segmentas jais tiki. Tai rodo, kad Kremliaus dezinformacija pasiekia bent dalį auditorijos, ypač tą, kuriai būdingas socialinis nepasitenkinimas, protesto nuotaikos ir silpnesnė integracija į vakarietišką informacinę erdvę. Tai yra suvaldoma problema, tačiau jai reikia suteikti prioritetą spręsti sistemiškai“, – sako V.Matulevičius.
Apie tyrimą
Šių metų rugsėjo 4–12 dienomis komunikacijos agentūros „Bosanova“ užsakymu buvo atlikta tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa, siekiant išsiaiškinti, kokią Lietuvos visuomenės dalį pasiekia ir veikia Rusijos propaganda. Tyrime dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. Apklausa vykdyta internetu, tyrimo metu naudotas bendrovės „Norstat“ interneto panelis.