Tačiau spalio mėnesį Rusija padarė ne vieną akivaizdų gestą, kad gali turėti planų peržengti Ukrainos sienas ir karą atnešti į NATO. Viena iš tokių demonstracijų buvo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino paskelbtas pranešimas apie tolimojo nuotolio branduolinius ginklus, tokius kaip „Burevestnik“ ir „Poseidon“.
Admirolas: jie mums nekelia grėsmės
Buvęs Italijos gynybos štabo viršininkas ir karinio jūrų laivyno lakūnas pažymėjo, kad NATO tuo nėra įbauginta, pabrėždamas, jog šis karinis Aljansas yra gynybinis ir branduolinis.
„Jie mums nekelia grėsmės, – pareiškė G.C.Dragone. – Mes tiesiog esame pasirengę ginti savo 32 valstybes ir milijardą gyventojų. Mes esame branduolinis aljansas.“
AP/ „Scanpix“/NATO karinės pratybos Rumunijoje
Kalbėdamas apie galimų būsimų atakų riziką, admirolas sutiko, kad jei – ir čia jis pabrėžė sąlyginį pobūdį – tai įvyktų, tai greičiausiai būtų Baltijos valstybės: Estija, Latvija ir Lietuva.
Tačiau jis pabrėžė, kad tokiu atveju būtų aktyvuotas NATO 5-asis straipsnis, pagal kurį ataka prieš vieną valstybę laikoma ataka prieš visas, ir NATO ateitų joms į pagalbą.
Paklaustas, ar tai apima ir JAV, admirolas atsakė: „Taip, nes jos yra įsipareigojusios tai daryti ir pabrėžė, kad vis dar dalyvauja šiame procese.“
Aukšto rango karinis pareigūnas atkreipė dėmesį, kad V.Putino sprendimas pradėti neišprovokuotą invaziją į Ukrainą užtraukė jam strateginę nesėkmę, nepaisant kuklių ir lėtai augančių laimėjimų mūšio lauke.
Pasak jo, būtent Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino prie NATO prisijungti Suomiją ir Švediją, o tai šalys, kurios Kremlius neturi jokios galios.
AFP/ „Scanpix“/JAV kariai
„Jie negaus draugiškos ar marionetinės vyriausybės, kaip Baltarusijoje. Putinui nepasiseks“, – pabrėžė G.C.Dragone.
Paklaustas, ar Europos šalys yra pasirengusios toliau remti Ukrainos gynybą, jis atsakė, kad taip. Jo nuomone, tai buvo naudinga, nes jos tarsi pabudo ir dabar pačios susirūpino savo gynyba.
Birželį NATO narės susitarė iki 2035 m. padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas keletą kartų ragino nares tai padaryti, ir užsiminė, jog Amerika gali pasitraukti iš NATO.
Iš visų dabartinių NATO gynybos poreikių, paaiškino aukšto rango kariškis, oro gynyba yra didžiausias prioritetas. Neseniai įvykę Rusijos dronų įsibrovimai į Lenkiją ir Rumuniją paskatino Aljansą modernizuoti savo oro gynybą.
Kalbėdamas apie galimybę sukurti hipotetinę „dronų sieną“ NATO rytinėse sienose, jis sakė, kad tai bus padaryta per kelis mėnesius ir kad „aljanso Jungtinis transformavimo štabas Norfolke [Virdžinija] jau dirba šiuo klausimu“.