Turbūt retas kuris įsigilina į kadrą, kurį savo klientams pateikia „Turkish Airlines“ – taip svarsto Marius, kuris sėdėdamas oro uosto laukiamajame įžiūrėjo ne vieną neatitikimą. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį, kad nuotraukos kamputyje pažymėta, jog kadras sugeneruotas dirbtinio intelekto. Vis dėlto čia vaizduojamas Vilniaus portretas nėra tikslus – daugelis pastatų atrodo kitaip, ne vietoje arba jų tiesiog nėra.
„Kas negerai šitoje nuotraukoje? Kas negerai su turkų avialinijomis, kurios skraidina į virtualų Vilnių? Vietoje Trijų Kryžių – kažkoks minaretas, neegzistuojančios gatvės, pastatai… Kaip galima tiek nusiristi, kad su AI generuotum miestų vaizdus? Nebeišgali sumokėti fotografams? Reiks nusiųsti vieną kitą fotkę, paremti vargšes „Turkish Airlines“, – štai taip feisbuke rašė M. Jovaiša ir pasidalijo oro uoste užfiksuota ekrano nuotrauka.
„Delfi“ M. Jovaiša kiek plačiau pakomentavo matytą vaizdą ir įvardijo, kodėl minėtos bendrovės pasirinkimas naudoti netikrą kadrą – erzina.
„Manau, kad ši reklama rodoma jau ilgai. Visi eina, praeina ir nekreipia dėmesio. Nė nesusimąsto. Iš pirmo žvilgsnio atrodo labai gražus, kontrastingas vaizdas, kurį apgaubia vakaro šviesa. Kai akis aštresnė, imi pastebėti, kad vietoj Trijų kryžių – kažkoks minaretas, na, o vietoje, kurioje turėtų būti Pilies gatvė, tiesiog atvaizduoti kažkokie fragmentai. Arvydas Avulis labai nusimintų tolumoje nepamatęs aukščiausio Baltijos šalyse Europos centro ir t.t. Kai sėdi oro uosto kėdėje ir matai besisukančias reklamas, kuriose atvaizduojamos destinacijos, – ir pačios Turkijos vaizdai, – tada pradedi galvoti, gal ir ten taip nėra, kaip tose nuotraukose?“ – svarstė M. Jovaiša.
„Linkedin“ pasidalijęs šiais pamąstymais, jis sulaukė „Go Vilnius“ atstovų komentaro. Jų teigimu, šioms oro linijoms yra suteikta prieiga prie įvairių autorių nuotraukų, kurias galima naudoti nemokamai.
Kai kurie dirbtinio intelekto panaudojimo būdai – baugina
Nors technologijos jį patį lydi nuo vaikystės, internete siaučiantys dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdai jau ima gąsdinti. M. Jovaiša sako besitikintis, kad greitai bus atrastas įrankis klaidinančiai informacijai suvaldyti.
„Aš puikiai suprantu, kad technologijos iš principo yra geras dalykas. Ir pats esu jų šalininkas – nuo mažens esu skaitmeną mėgstantis žmogus. Visada ieškau būdų kaip tai išnaudoti. Kadaise nuotraukoms išgauti vargdavome ryškindami juosteles arba plokšteles. Tad, kai atsirado skaitmeninė era, mane patį labai išvadavo. Stengiuosi pastebėti tai, ką tos naujos technologijos mane įgalina padaryti. Kiek sutaupo laiko, kiek kūrybiškumo išlaisvina.
Tačiau, kaip ir kiekviena technologija, tai gali būti panaudojama ir piktiems tikslams. Šiek tiek gąsdina faktinio argumento nebuvimas. Sakydavome, jog reikia kritinio mąstymo, kad atskirtum, kas tikra, kas ne. Dabar to kritinio mąstymo gali turėti kiek nori – jeigu matai, kad tavo mylimas mokslininkas šneka kažkokius keistus dalykus, iš kur tu gali sužinoti, ar tai iš tikrųjų jo kalbos, ar tik kažkieno „šposas“?
Gal ateityje bus galima autentifikuoti ir „postus“, ir nuotraukas, ir video, įrodant, kad tai yra tikra, o ne sugeneruota dirbtinio intelekto. Vis atsiranda koks naujas šautuvas, o paskui jį – ir naujas skydas. Šis ciklas – nesibaigiantis. Tad aš į šį reikalą žiūriu optimistiškai. Nors puikiai suprantu, kokias grėsmes tai kelia.
Kai atsirado skaitmeniniai fotoaparatai, irgi visi fotografai graudinosi. Mane patį tai palietė. Padaryti nuotrauką iš aukštai anksčiau pavykdavo tik skrydžio metu. Dabar atsirado dronai, kurie kainuoja kelis šimtus eurų, o kadrai – nerealios kokybės. Bet kas gali juos išgauti. Iš kitos pusės, tai kelia reikalavimus man – turiu padaryti kažką, kad išsiskirčiau. Nesėdėsi amžinai ant laurų užmigęs“, – kalbėjo pašnekovas.
Su „Chat GPT“ Marius sako besimokantis ir kalbų. „Jeigu kartais neturi laiko pakalbėti su mokytoju, „chat’o“ kaip gyvo žmogaus gali paklausti, kaip japoniškai tarti vieną ar kitą žodį. Man kartais patinka pasigilinti į terminologiją. Tad šiomis technologijomis naudojuosi, tačiau su nerimu žiūriu į tai, kas negatyvu. Na, kad „Turkish Airlines“ sugalvojo tokią nesąmonę, man tiesiog neįtikėtina“, – stebėjosi M. Jovaiša.
„Delfi“ kreipėsi į „Turkish Airlines“ atstovus Lietuvoje. Vos tik sulauksime atsakymo, juo pasidalinsime su skaitytojais.