Savo istorija socialiniuose tinkluose pasidalijusi Karmena teigė mananti, kad apie greitus ir netikėtus gimdymus kalbama per mažai. Moters teigimu, ji pati ilgai atidėliojo savo patirties viešinimą, nes jai tai buvo traumuojanti patirtis.
„Paskutinę savaitę dar kelis kartus pravirkau netikėtai apie tai pagalvojusi, bet, regis, skausmas po truputį blėsta“, – trečiojo vaikelio atėjimą į šį pasaulį prisiminė moteris.
Nesuprato, kas vyksta
Tuo metu Karmena jau buvo ligoninėje – dėl nėštumo komplikacijos, vadinamos hepatosteatoze (kepenų suriebėjimas), jai buvo pradėtas gimdymo skatinimas. Tačiau niekas neprognozavo, kad viskas įvyks taip žaibiškai.
„Kažkur prieš 4 ryto miegodama pajutau skausmą. Du kartus. Po antro atsisėdau ant lovos krašto, bandydama suvokti, ar tai jau gimdymas, ar tik įsivaizduoju? Atsikėliau vis dar apdujusi ir svyruodama nuėjau į tualetą – paleido vidurius, visiškai pasišalino gleivių kamštis.
Pradėjau suvokti, kad šiandien sutiksiu savo mažylę. Plaudamasi rankas vėl pajutau sąrėmį, pasvyravau ant praustuvo ir grįžau į palatą“, – prisiminė moteris.
Grįžusi į palatą moteris dar bandė susivokti, kas vyksta, o sąrėmiai stiprėjo.
„Dar pusiau miegodama pagalvojau, ar verta pradėti matuoti sąrėmių intervalus. Gultis tikrai neketinau – skausmas buvo labai stiprus. Vėl užėjo sąrėmis, vėl svyravau, pusiau šypsodamasi pagalvojau: „O varge, jei čia tik pradžia, tai bus smagu, duokit iškart epidūrą, nes ilgai taip neištversiu.“
Vos spėjau taip pagalvoti, dar kelis kartus pakentėjau, sužymėjau viską programėlėje, kai per vieną sąrėmį, kuris jau baigėsi, išgirdau „trakšt“. Ir tada pajutau – kažkas šilto pradėjo tekėti tarp kojų. Negaliu net paaiškinti, kokį sumišimą pajutau.
Žinojau, kad terminas jau visai čia pat, kad kūdikis bet kurią dieną turi gimti ir kad tai – normalus gimdymas. Bet vis tiek – nuo pirmojo sąrėmio buvo praėję tik 30 minučių. Per ankstesnius du gimdymus vandenys taip anksti niekada nenubėgo. Taigi stovėjau su šimtu klaustukų virš galvos: „Kas čia – aš apsišlapinau, ar tai vaisiaus vandenys?“ – savo istorija dalijosi ji.
Socialiniuose tinkluose įrašą paskelbusi moteris pasakojo, ka kelias minutes dar stovėjo ir bandė giliai kvėpuoti. Tačiau galiausiai paskambino vyrui ir pranešė, kad gimdo. Tuomet po kelių akimirkų nuėjo pas akušerę.
„Vis dar bėgo vandenys. Man buvo nejauku, atsiprašinėjau, bandžiau viską daryti tyliai, bet buvo beprasmiška. Vandenys tekėjo toliau. Labiausiai bijojau, kad pati paslysiu arba, dar blogiau, kad tai nutiktų akušerei. Laimei, kiek žinau, viskas buvo gerai“, – rašė ji.
Anot moters, viskas vyko taip žaibiškai, kad negalėjo patikėti nei ji, nei medicinos personalas.
„Akušerė davė man įklotų, juos užsidėjau, o tada liepė eiti į kabinetą, kad apžiūrėtų mane su kardiotokografu. Sąrėmiai tęsėsi. Pasakiau: „Tuoj eisiu, tik greitai į tualetą.“ Ten pasišalino dar daugiau gleivių kamščio. Tada nuėjau į kabinetą. Vėl sąrėmis – svyravau prie lovos, kvėpavau. Akušerė pažiūrėjo į mane su priekaištu ir tarė: „Na, tai?“
Galvoje pagalvojau: „Ką reiškia „na, tai?“ Atsiguliau, kai sąrėmis baigėsi, bet vos spėjau atsikvėpti ir pajutau, kad kūdikis išeina. Pasakiau akušerei: „Jaučiu, kad ji tuoj gims“. Ji patikrino, paskui išbėgo, staiga aplink mane atsirado keli žmonės, atvežė pervežimo lovą, paskambino gimdyklai, o aš tuo metu jaučiau, kaip kūdikis juda žemyn gimdymo taku“, – atvirai pasakojo Karmena.
Vos per kelias akimirkas viskas virto tikru chaosu. Personalas ėmė skubėti, o moteris jautė, kad pagimdys dar net nepasiekusi gimdyklos.
„Užvaldė šalčio pojūtis ir baimė. Visi lakstė su lova, šaukė: „Greitai, lipk!“ Bandžiau sulaikyti pirmą stūmimo bangą, bet jaučiau, kad dukra tuoj gims. Kažkaip, jų stumdoma, įsiritau ant pervežimo lovos šonu, kai vėl užėjo galingas sąrėmis. Pasakiau: „Jaučiu, kad ji čia pat“ Jie vis kartojo: „Kvėpuok, kvėpuok.“ O aš atšoviau: „Negaliu kvėpuoti, stūmimo jausmas per stiprus.“
Tuo metu pagalvojau: „Viskas, čia kažkoks košmaras – niekas nesugaus mano kūdikio. Niekas net neklauso, kai sakau, kad ji gims dabar. Ir tada ji gimė. Vos spėjo išvežti mane iš kardiotografijos kabineto, kai pajutau – galvytė, o paskui iškart ir visas kūnelis. Viskas. Kūdikis tiesiog nukrito tarp mano kojų“, – sakė moteris.
Estijoje gyvenanti moteris rašė tuo metu jautusi visą įmanomą emocijų audrą: „Niekas jos nesugavo. Tas suvokimas buvo širdį draskantis. Norėjau verkti. Tačiau tada kažkas ją paėmė ir padėjo man ant rankų. Laikiau ją švelniai, bet tvirtai, bučiavau į galvytę vėl ir vėl, sveikindama atėjusią į mūsų pasaulį. Kiek tik galėjau, laikiau ją priglaudusi prie savo kūno.“
Visa tai įvyko vos per 16 minučių po to, kai nubėgo vandenys. „Niekuomet nebūčiau pagalvojusi, kad eidama kardiotografijos patikrai po kelių minučių laikysiu rankose savo kūdikį. Buvau šokiruota, išsigandusi, laiminga ir liūdna vienu metu“, – neslėpė trijų vaikų mama.
Nors ką tik gimusi mergytė iš pradžių verkė ir atrodė stipri, netrukus ją išvežė į naujagimių intensyvios terapijos skyrių.
„Ji gulėjo prijungta prie vamzdelių, buvo maitinama per zondą. Aš rankomis nusitraukdavau pieną kiekvienam maitinimui, kad gautų bent lašą mano pieno“, – dalijosi Karmena.
Po paros mažylė, vardu Armildė Athena, jau kvėpavo savarankiškai, tačiau iššūkiai nesibaigė – svorio kritimas, širdies ūžesys, padidėję infekcijos rodikliai. Moters teigimu, visa tai – dėl per greito gimimo.
„Kūdikiai, gimstantys per staigiai, gali susidurti su sveikatos problemomis. Likome ligoninėje visai savaitei. Tai buvo sunku. Iš tiesų, nepakeliamai sunku matyti savo kūdikį prijungtą prie vamzdelių.
Sąmoningai nepadariau nė vienos jos nuotraukos tokios būsenos – nenorėjau, kad mano vyras Allaras ar kas nors kitas turėtų tą vaizdą prieš akis visam gyvenimui“, – įrašo pabaigoje dalijosi trijų vaikų mama.