Ilgametė jaunimo darbuotoja ir darbo su jaunimu ekspertė pasakojo, kad vos po pusantro mėnesio darbo susidūrė ne tik su nesaugiomis sąlygomis, bet ir su psichologiniu spaudimu, menkinimu.
„Prieš 1,5 mėnesio pradėjau vėl intensyviau dirbti jaunimo politikoje – grįžau po VPA į savo darbovietę, su tikslu – atidaryti atvirą jaunimo centrą miesto centre, sudėti geriausias savo turimas ilgametes patirtis darbe su jaunimu, į savivaldybei pavaldžią jaunimo politikos įstaigą, kurios misija – dirbti su jaunimu, vykdyti tyrimus, organizuoti mokymus, pradėti vykdyti darbą su jaunimu ir kurti brandžios bendruomenės pavyzdį.
Dirbti su jaunais žmonėmis man yra daugiau nei darbas – tai gyvenimo prasmės dalis, pagarba, atvirumas ir bendradarbiavimas, kurio turime mokyti savo pavyzdžiu. Tai – mano gyvenimo dalis, kurioje esu nuo penkiolikos metų, realiai, pusę gyvenimo. Tačiau grįžus realybė buvo visai kitokia. Atsimenu tuos kūno pojūčius pirmomis dienomis, kad kažkas čia yra labai negerai. Tiesiog ore tvyro“, – pasakojo moteris.
Pirmosiomis dienomis ją pasitiko nesaugios darbo sąlygos – patalpose vyko remontai, tvyrojo dažų kvapas, dulkės, o vieną dieną įgriuvo dalis stogo. Laimei, žmonės nebuvo sužaloti.
„Tai – jaunimo politikos įstaiga, pavaldi savivaldybei. Realiai, teko dirbti aplinkoje, kurioje nebuvo užtikrintas nei sveikatos saugumas, nei elementari pagarba darbuotojų gerovei. Ir va čia prasideda pati giluminė esmė“, – tęsė pasakojimą ji.
Kai grįžo į darbą, jos vaikui tuo metu buvo 1,8 metai. Moteris pateikė prašymą dirbti nuotoliniu būdu.
„Pagal LR Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalį, kuri aiškiai numato tokią teisę tėvams, auginantiems vaiką iki 8 metų, jei darbdavys negali įrodyti, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas ar būtų objektyviai neįmanomas. Na, žinot, gamybiniai agregatai, pavyzdžiui, kokios staklės. Bet mano atveju net darbui, kuris visiškai įmanomas virtualiai, naudoju savo asmeninį „Macbook“. Vietoj palankių darbo sąlygų sukūrimo, kad galėčiau normaliai dirbti, ir teisinės bazės suvokimo iš organizacijos laikinosios vadovybės ir savivaldybės atsakingo atstovo – nuolatinis vilkinimas ir pertekliniai teisiniai laiškai, nors įstatymas kalba labai aiškiai. Pojūtis ir matymas, kad jie patys ginčijasi su darbo kodeksu“, – dalijosi Brigita.
Pasak jos, kasdienybė buvo pilna įtampos, dėl to suprastėjo miegas. Kaip savo įraše pasakojo moteris, net savaitgaliais ji sulaukdavo žinučių su pretenzijomis. Pasak moters, situacijoje ją gelbėjo nuolatinės konsultacijos su Valstybine darbo inspekcija – jų dėka, kaip pati sako, ji „nepametė realybės suvokimo“.
„Visi laiškai ir žinutės, siunčiamos man iš laikinosios vadovybės, atrodė kaip kova su įstatymu ir visiškas Darbo kodekso nesupratimas. Kas įdomu – per šį laiką mane pasiekė žinia, kad panašus atvejis jau buvo prieš gerus pusę metų, tačiau vadovybė stengėsi viską užglaistyti ir savivaldybės atsakingas atstovas labai subtiliai sumanipuliavo, kad darbuotoja nesikreiptų į „Valstybinę darbo inspekciją“, – dalijosi Brigita.
Moteris prisipažįsta ilgai svarsčiusi, ar rašyti oficialų skundą, tačiau galiausiai nusprendė to nedaryti.
„Supratau, kad šiame taške man tiesiog gaila savo energijos – labai tikėtina, kad būčiau įtraukta į dar didesnį spaudimą ir eilinį gaslaitingą (manipuliavimo kitais žmonėmis būdas – Lrytas), todėl atsisakiau“, – sakė ji.
Pasak jos, bendravimas su vadovybe priminė absurdišką situaciją: „Jausmas, tarsi pirmokams paaiškinti apie brandos egzaminus, bet net jie bus labiau empatiški ir atsakingesni.“
Vietoje konstruktyvaus dialogo, pasak moters, darbovietėje vyravo užkulisiniai komentarai ir menkinimai.
„Mane nustebino, kaip suaugę žmonės geba gyventi iškreiptoje realybėje ir, nesusidirbant su savo vidiniais iššūkiais, žaloti kitus. Mane labiausiai pabūti šoko būsenoje privertė tai, kaip organizacijos laikinoji vadovybė, vienai komandos narei, kuri yra gulėjusi valgymų sutrikimų centre, pavalgius pietus, „skėlė“ tokį: „Na, tai išvėmei jau?“
Arba trečią jos darbo dieną sakyti: „Žinai, man visos moterys yra k**vos, jei jos ne aš, o tu man irgi k**va. Ir, patikėkit, tokių komentarų ir panašaus elgesio yra milijonas“, – savo „Instagram“ įraše pasakojo ji.
Moteris pabrėžė, kad patirtas elgesys nebuvo tik pavienis atvejis – tai, anot jos, tapo nuolatiniu bendravimo modeliu.
„Tai kartojosi ne tik bendraujant su manimi, bet ir su kitomis organizacijomis, partneriais, o net ir su jaunais žmonėmis – ant jų buvo rėkiama. Mačiau, kaip ta pati perdėta teisinė kalba – spaudimas, menkinimas, nepasitikėjimas – persikelia į išorinius ryšius, lyg tai būtų savaime suprantama darbo kultūra. Ir ne tik – ten toks psichologinis smurtas, kad ačiū terapijai ir savo gyvenimo patirtims, kad suvokiau, kas ten vyksta“, – pasakojo ji.
Pasak Brigitos, tokia aplinka nėra vien tik vidinis įstaigos klausimas – tai pavojaus signalas jauno žmogaus psichologinei sveikatai.
„Realybės intarpas – dabar daug jaunų žmonių žudosi, pjaustosi dėl menkinimų, patyčių, konfliktų, nesaugumo ir t. t. Lietuvoje turime daug iššūkių dėl jaunų žmonių emocinės gerovės. Erdvė, į kurią ateina jaunas žmogus, privalo būti emociškai ir fiziškai saugi. O čia, na, patys matote. Per šį laikotarpį mačiau kryptingas pastangas riboti mano darbo galimybes ir daryti spaudimą man: buvo derinamasi su įvairiais savivaldybės atstovais, ieškant „sprendimų“, kurie faktiškai reiškė mano funkcijų menkinimą, perteklinę kontrolę ir dirbtinų kliūčių kūrimą.
Net kalbant apie rimtas rizikas, pavyzdžiui, atviro jaunimo centro planavimą pačioje centrinėje miesto gatvėje, su akivaizdžia alkoholio ir narkotikų prieigos rizika, vietoje dialogo tekdavo patirti pakeltą toną ir nepagarbą. Tipo: „Ko tu čia dar nori?“ – socialinio tinklo paskyroje istorija dalijosi ji.
Pasak moters, jos patirtis parodė, kad valdžios pozicijoje esantis žmogus gali būti destruktyvus, nepriklausomai nuo lyties.
„Moterys taip pat gali tapti destruktyviu jėgos instrumentu, jei trūksta sąmoningumo. Kai pavydas, nesaugumas, baimė ar statuso troškimas ima valdyti elgesį, net mažiausia valdžia rankose gali virsti priemone menkinti, manipuliuoti ir naikinti. Viską aplinkui. Toks toksinis elgesys, kai moteris galios pozicijoje naudojasi savo vaidmeniu ne kurti palaikymą, o smukdo kitų autoritetą žemyn, gali būti ypatingai žalingas: jis normalizuoja patyčias, kuria uždaras grupes ir sužlugdo saugumą darbo erdvėje.
Tai ne tik asmeninis nusikaltimas prieš atskiras darbuotojas – tai bendrai socialinė problema, kuri kenkia visai bendruomenei. Todėl tikra „lyderystė“, nesvarbu, kokia tavo lytis, pirmiausia yra ne privilegija, ne tavo parašas dedamas dokumentuose, o pareiga: motyvuoti, kurti skaidrumą ir pasitikėjimą, o ne maitinti visą aplinką baime, pavydu ar neišspręstomis savo vidinėmis žaizdomis, siekti pakenkti kitiems“, – savo mintis dėstė Brigita.
Apibendrindama savo patirtį, moteris sako: „Darbo sąlygos buvo nesaugios visomis prasmėmis. Darbo kodeksas – ignoruotas, o vietoje brandžių pokalbių vyravo užkulisinės kalbos, pavydas, baimė ir psichologinis spaudimas. Leisiu sau tai įvardinti – emocinis smurtas. Tokių bandymų mane užgaslaitinti (gaslaitingas – manipuliavimo kitais žmonėmis būdas – Lrytas) nebuvau patyrusi. Ir niekam nelinkiu. Ypač – mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų.“
Pasak jos, ši patirtis tapo svarbia gyvenimo pamoka.
„Supratau – viskas tam, kad galutinai išmokčiau pastovėti už save, nebeaukoti savo vertybių dėl kitų patogumo ir su dar didesniu ryžtu kurčiau savo aplinką, kurioje būtų daugiau pagarbos ir sąmoningumo. Po daug vidinio dialogo ir streso, priėmiau sprendimą, gimusį iš pagarbos sau ir savo vaikui, šeimai ir visiems žmonėms, kurie iš esmės su meile dirba jaunimo lauke, – pasitraukti iš tokios aplinkos. Pasilikti joje reikštų, kad pritariu emociniam smurtui ir tokiai aplinkai tiesiogiai prie jauno žmogaus. Švelniai tariant, tai labai negerai“, – be užuolankų kalbėjo ji.
Savo istorijos pabaigoje moteris akcentavo, kad šis pasakojimas pirmiausia skirtas mamoms ir visiems, dirbantiems su jaunimu.
„Pagarbus, atviras bendravimas nėra kažkoks diskusinis momentas – tai būtina sąlyga. Darbo kodeksas aiškiai gina jūsų teisę dirbti nuotoliniu būdu, jei auginamas vaikas iki aštuonerių metų, ir jokie vidiniai dokumentai ar darbdavio įnoriai neturi viršenybės prieš įstatymą. Nesaugios darbo sąlygos – dulkės, smarvė, stogo įgriuvimas – nėra priimtinos niekam, o juo labiau organizacijai, kuri ugdo jaunus žmones“, – priminė ji.
Moteris ragina visus, susiduriančius su spaudimu ar manipuliacijomis darbe, nedvejoti ir ginti savo teises.
„Fiksuokite viską raštu, nes tokie žmonės nepripažins, ką sakė gyvai, savo balsu. Kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją ir nebijokite ginti savo teisių, o jei saugote savo energiją ar praeidinėjate kitokias savo asmenines pamokas, nes jos irgi be proto vertingos, – keiskite darbovietę ir kurkite ten sveiką darbo aplinką.
Jaunimas mokosi ir iš mūsų. Aš renkuosi būti tame, kad pagarba sau ir šeimai turi būti kiekvieno pasirinkimas, nes tik taip galime auginti kartą, kuri vertins ne statusus, o žmogiškumą ir atsakomybę už savo veiksmus. Apkabinu visas mamas, kurios susiduria su iššūkiais darbe. Labai norėčiau, kad tokių istorijų kaip mano būtų mažuma“, – savo istorija dalijosi Brigita.
VDI ragina pranešti apie pažeidimus
Valstybinės darbo inspekcijos atstovai išanalizavo moters istoriją. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį, kad kiekvienas darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą, sveikatą ir orumą darbo vietoje.
„Viešai pasidalinta istorija rodo, kad – darbuotojai neretai susiduria su nesaugiomis darbo sąlygomis, psichologiniu spaudimu bei nėra sudaromos sąlygos derinti darbo ir šeimos įsipareigojimų.
Dėl darbo sąlygų ir saugos: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavį užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbdavys privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų pašalintos ar sumažintos rizikos, galinčios kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar gyvybei.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato 2 ir daugiau darbdavių pareigas organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose: 2 ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Taigi, vykdant remonto darbus, turi būti paruoštas rangovų ir užsakovų saugaus darbo organizavimo ir vykdymo dokumentas.
Svarbu pabrėžti, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei kyla pavojus jo saugai ar sveikatai, apie tai informavęs atsakingus asmenis – darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį ar Valstybinę darbo inspekciją.
Darbuotojas negali būti verčiamas tęsti darbo, kol pavojus nėra pašalintas ir darbo vieta neatitinka saugos reikalavimų.
VDI ragina darbuotojus būti atidžius, pastebėjus pavojingas ar nesaugias darbo sąlygas nedelsiant apie jas pranešti darbdaviui ar darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai bei, kilus abejonių, kreiptis konsultacijai ar pranešimui pateikti į VDI.
Dėl psichologinio smurto darbe: Darbo aplinka turi būti saugi – tiek fiziškai, tiek emociškai. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į pagarbų bendravimą, orumą ir galimybę derinti profesinį bei šeimos gyvenimą.
Norime pažymėti, kad jeigu darbuotojas darbo aplinkoje patiria psichologinį smurtą ir/ar priekabiavimą iš kolegų ar tiesioginio vadovo, pirmiausia šį klausimą reikia spręsti įmonės, įstaigos, organizacijos viduje, tai yra su pranešimu apie patiriamą psichologinį smurtą ar priekabiavimą kreiptis tokia tvarka, kokia reglamentuota įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (galiojančioje Pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarkoje arba Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje).
Jeigu tokių lokalinių teisės aktų įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra, arba darbuotojai su jais nėra supažindinti, jos nežino, rekomenduojama raštu kreiptis į įmonės, įstaigos, organizacijos vadovą su prašymu ištirti psichologinio smurto ar priekabiavimo taikymą jo ar kito darbuotojo atžvilgiu. Kartu su prašymu rekomenduojama pateikti visus turimus bei nepriimtiną elgesį patvirtinančius įrodymus.
Jeigu darbdavys nesiima priemonių psichologinio smurto ar priekabiavimo atvejui ištirti arba jeigu psichologinį smurtą, priekabiavimą taiko pats įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, darbuotojas gali su skundu kreiptis į VDI.
Be to, jeigu darbuotojas dėl darbdavio veiksmų, neveikimo ar priimamų sprendimų patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, kreipiantis su prašymu į darbo ginčų komisiją,
Dėl teisės dirbti nuotoliniu būdu: Atkreipiame dėmesį, jog Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojo, auginančio vaiką iki 8 metų, prašymu darbdavys privalo suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma dėl darbo pobūdžio ar pernelyg didelių sąnaudų. Tai nėra darbdavio gera valia – tai teisė, įtvirtinta įstatyme. Darbdavys privalo pagrįsti, kodėl tokios galimybės negali suteikti.
Darbdavys neturi teisės trukdyti darbuotojui pasinaudoti šia įstatymu suteikta teise ar daryti jam spaudimą dėl prašymo dirbti nuotoliniu būdu. Todėl kilus ginčui dėl šios teisės įgyvendinimo, jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys nepagrįstai, be objektyvių priežasčių atsisako tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jis sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, darbo ginčams nustatyta tvarka. Atmintinę dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją galima rasti šioje nuorodoje“, – rašoma „Bendraukime“ pateiktame Valstybinės darbo inspekcijos atstovų komentare.