Didžiausias žalas sukelia ugnis
G. Šiukščiaus teigimu, didžiausias žalas, per kurias nukenčia ir pastatai, ir gyventojų turtas, ir galbūt net kiti objektai – kaimynų butas (jei daugiabutis), greta stovintis kaimynų namas, sukelia ugnis.
Vidutinė žala gaisro atveju, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, yra apie 6–7 kartus didesnė, siekia 6–7 tūkst. eurų, o kitos žalos yra apie 1 tūkst. eurų, o kartais ir jo nesiekia.
„Yra mažų įvykių ir labai didelių įvykių. Šiemet, jau tik prasidėjus šildymo sezonui, registruota viena didesnių tokių žalų yra 100 tūkst. eurų. Pernai, pavyzdžiui, išmokėta didžiausia žala būstui, mes nekalbame apie verslą, tai yra fizinių asmenų turtas, buvo 300 tūkst. eurų. Tad iš tiesų tos žalos gali būti labai, labai didelės.“
Paklaustas, ar pastaruoju metu daugėja žalų, nekalbant vien tik apie gaisrų atvejus, G. Šiukščius sakė, kad gaisras nėra dažniausiai pasitaikanti žala, tačiau būtent ji sukelia didžiausius nuostolius.
„Bendrai žalos tikrai auga. 2024 m. fiksavome 52 tūkst. žalų, tai yra apie 25 proc. daugiau, negu, pavyzdžiui, 2022 m.“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad labai reikšmingai auga gamtinių stichijų ir vandens sukeliamos žalos.
Nepalikti prietaisų be priežiūros
Pasiteiravus, ar prasidėjus šildymo sezonui pastebima daugiau gaisrų, A. Gudžiauskas sakė, kad šaltuoju metų laiku gyvenamųjų namų gaisrų, palyginti su šiltuoju metų laiku, padaugėja apie keturis kartus:
„Nemaža dalis gaisrų būna susijusi būtent su įvairios šildymo įrangos naudojimu arba, kitaip tariant, poreikiu šildytis. Bėdų prisidaro ir tie, kurie turi krosnis, ir tie, kurie naudoja įvairius elektrinius šildytuvus, jungdami juos esant silpnai elektros instaliacijai arba senai elektros instaliacijai senuose namuose. Jeigu elektriniai šildymo prietaisai yra labai galingi, prasideda problemos su elektros instaliacija.“
Paklaustas, ar rizikuojame naudodami seną šildymo įrenginį, A. Gudžiauskas teigė, kad svarbiausia yra įvertinti įrenginio būklę – jei jis yra tvarkingas, neturi pažeidimų, yra veikiantis, viskas turėtų būti gerai.
Taip pat patarė, kad į elektros tinklą jungiant kokius nors galingus įrenginius reikėtų įsivertinti, ar tinklas nebus perkrautas, ar į tą patį kištukinį lizdą nebus prijungta per daug galingų elektros priemonių.
„Ir dar kas labai svarbu – nepalikti tų įrenginių įjungtų išeinant iš namų ar nakčiai, nes, kai esame budrūs, galime greitai pastebėti, greitai reaguoti ir tą grėsmę pašalinti. Tačiau, jeigu mūsų nėra namuose arba miegame naktį, čia jau reikėtų kitų priemonių“, – įspėjo A. Gudžiauskas.
Didelė problema – netvarkingos krosnys
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko teigimu, dažniausiai pavojų, atsižvelgiant į iškvietimų skaičių, kelia senos mūrinės krosnys:
„Dažniausios bėdos būna tų krosnių nepriežiūra, netinkamas įrengimas nuo senų laikų. Bėgant metams atsiranda įtrūkimų, sueižėja dūmtraukio sienelės ir pan. Jeigu ji nėra laiku remontuojama, sutvarkoma, anksčiau ar vėliau kyla nelaimė – ugnis kur nors prasiskverbia, uždega stogo ar perdangos konstrukcijas. Taip ir užsidega namai.“
Ką daryti kilus nelaimei? „Svarbiausia kviesti ugniagesius, evakuotis. Tačiau iki to mes turime ir galime daug ką padaryti patys, kad apsisaugotume.
Visų pirma, pirmiausias, gal ir paprasčiausias, pigiausias dalykas, saugantis žmogaus gyvybę, yra autonominiai dūmų detektoriai, kurie privalomi kiekviename name ir bute. Manau, čia pats lengviausias dalykas, kuriuo mes kiekvienas galime pasirūpinti, kad bent jau patys būtume perspėti laiku ir apsaugoti.
O kalbant apie kitus dalykus, prieš kūrenimo, šildymo sezoną būtina pasirūpinti savo šildymo prietaisais. Jeigu tai yra krosnis – ją prieš tai būtina išsivalyti, susiremontuoti ir to remonto neatidėlioti. Dabar gal jau vėlu apie tai kalbėti, bet geriau vėliau negu niekada. Ir, jeigu dar kas nevalė dūmtraukių ar krosnių, dar turite laiko būtinai šiemet tai padaryti iki didžiųjų šalnų“, – A. Gudžiauskas.
Galimybė išvengti finansinių nuostolių
Iš savo pusės patarimais gyventojams pasidalijo G. Šiukščius. Pasak jo, būsto draudimas yra labai svarbu, jis gali padėti išvengti finansinių nuostolių.
G. Šiukščiaus teigimu, daugelis problemų ar žalų apie save praneša iš anksto, todėl čia labai svarbu būti atidesniems, įsivertinti tam tikrus dalykus, kad būtų galima išvengti nelaimės:
„Dūmų detektoriai, nepalikti kraunamų prietaisų be priežiūros, nekrauti kompiuterio ar ličio jono baterijas turinčių įrenginių ant minkštų baldų: sofos, lovos, ištraukti juos iš rozetės.
Iš tiesų tai gali padėti išvengti daug nuostolių. Dabar namuose daugėja įrenginių su ličio jonų baterijomis ir ypač didelės talpos – tai ir paspirtukai, ir elektriniai dviračiai. Jeigu baterija yra pažeista ar išsipūtusi, labai svarbu jos nebenaudoti, kreiptis į meistrą. Taip laiku galima užbėgti įvykiui už akių.“
Visą pokalbį galite peržiūrėti straipsnio viršuje esančiame laidos vaizdo įraše.