D. Rogozinas – buvęs Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas gynybos ir kosmoso pramonei, jis priklauso partijai „Vieningoji Rusija“, kuriai vadovauja V. Putinas.
Jis pareiškė, kad susidūrimo linijoje vyrauja pozicinis karas, kur pažangą pasiekti galima „su didžiulėmis pastangomis ir kolosalia kaina“. „Šiuo metu mes puolame tradiciškai – grupėmis po tris. Tai pozicinė karinė taktika: technika sunaikinama dar iki jos priėjimo prie fronto linijos iš abiejų pusių“, – sakė jis.
D. Rogozinas pabrėžė, kad dronų pajėgų santykis yra ne Rusijos naudai. „Ukrainą remia aukštųjų technologijų šalys“, – sakė jis.
Pasak jo, būtent tai paaiškina Ukrainos pranašumą bepiločių skaičiumi: „Dešimt kartų daugiau nei pas mus. Jie neturi problemų nei su komponentais, nei su dronų atsargomis. Tolimųjų distancijų dronų skaičių mes žinome – nuo 100 iki 250 vienetų kasdien. Ir jų skaičius didės“.
Apie aklavietę kovose pareiškė ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, o dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas.
Jis sakė, kad Rusijos ir Ukrainos pajėgos „faktiškai įstrigo pozicinėje aklavietėje, panašioje į tą, kuri buvo Pirmajame pasauliniame kare“. Pasak jo, Donecko kryptimi nuo 2022 m. rudens kovos palaipsniui įgavo pozicinį pobūdį. „Pagrindiniu veiksniu, nulėmusiu tokį užstrigimą vykdant mūsų 2023 m. puolamąją operaciją, iš pradžių buvo jėgų ir priemonių trūkumas grupuotėse, vykdžiusiose puolimą“, – paaiškino jis.
Jis pabrėžė, kad pozicinio pobūdžio kovos pratęsia konfliktą ir kelia didesnę riziką ginkluotosioms pajėgoms bei valstybei. Jo nuomone, matoma tendencija, kad iš aklavietės labiau bandys išeiti būtent Rusija. Anot jo, Ukrainos puolimas Kursko kryptimi pareikalavo per daug aukų; tokius ribotus ir brangiai kainuojančius veiksmus galima taikyti tik labai retai ir tik esant ypač svarbioms priežastims.