JAV technologijų milžinė dėl savo dominavimo skaitmeninės reklamos rinkoje susidūrė su ES konkurencijos institucijomis.
Briuselio žinutė „Google“: ar galėtumėte suskaidyti savo įmonę?
Paieškos milžinė turi iki lapkričio pradžios pateikti atsakymą, kaip ketina vykdyti Europos Komisijos rugsėjo sprendimą, kuriame konstatuota, kad ji neteisėtai išlaikė savo įtaką internetinės reklamos infrastruktūrai, rašo „Politico“ leidinys.
Komisija ir „Google“ susidūrė su beprecedenčiu atveju, kai Briuselis svarsto kažkada neįsivaizduojamą dalyką: struktūrinį JAV įmonės dalies pardavimą, pageidautina savanorišką, bet prireikus galimai priverstinį.
Situacija yra „labai neįprasta“, sakė Anne Witt, konkurencijos teisės profesorė EDHEC verslo mokykloje Lilioje, Prancūzijoje.
„Struktūrinės priemonės ES lygmeniu yra beveik beprecedentės“, – pridūrė Witt. „Tai tikrai yra didžiulis smūgis.“
Rugsėjo mėnesį Europos Komisija savo sprendime, pasak Witt, ėmėsi „neįprastos ir beprecedentės priemonės“ – paprašė „Google“ sukurti savo pačios priemonę, tuo pačiu atsargiai užsimindama, kad bet kas, kas nėra reklamos technologijų verslo dalies pardavimas, prieštarautų ES antimonopolinės teisės aktų vykdymui.
„Atrodo, kad vienintelis būdas „Google“ veiksmingai išspręsti interesų konfliktą yra struktūrinės priemonės, pavyzdžiui, dalies „Adtech“ verslo pardavimas“, – tuomet sakė Komisijos konkurencijos politikos vadovė, vykdomoji viceprezidentė Teresa Ribera.
Artėjant terminui, iki kurio „Google“ turi pranešti Komisijai apie savo ketinimus, tikimybė, kad Briuselis įsakys suskaidyti amerikiečių technologijų gigantą, vargu ar liks nepastebėta Vašingtone, net jei Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija ir toliau vykdo savo bylą prieš paieškos gigantę.
(„Google“ sudaro 90% „Alphabet“ pajamų, 3,3 trilijono JAV dolerių vertės technologijų holdingo bendrovės, kurios būstinė yra Kalifornijos Mountain View mieste.)
Tai sukūrė situaciją, kai pinigų stokojančios naujienų organizacijos abiejose Atlanto pusėse matė, kaip „Google“ praryja vis didesnę pajamų iš internetinės reklamos dalį ir galiausiai kelia grėsmę pačiai žurnalistikai.
„Tai ne šiaip kokia konkurencijos teisės byla – tai susiję su žurnalistikos ateitimi“, – sakė Alexandra Geese, Vokietijos žaliųjų frakcijos narė Europos Parlamente. „Leidėjai negauna pajamų, nes jų svetainėse nėra srauto, o tada „Google“ algoritmas nusprendžia, kokią informaciją matome“, – sakė ji.
Leidėjų padėtis kitoje Atlanto pusėje taip pat pasirodė esanti sunki.
Balandžio mėnesį federalinis teisėjas, prižiūrintis JAV vyriausybės bylą prieš „Google“, nusprendė, kad paieškos milžinė neteisėtai išlaikė savo monopolį reklamos technologijų rinkos dalyse.
„Google“ kritikų nuomone, tai yra idealios aplinkybės Komisijai siekti galingos struktūrinės teisių gynimo priemonės.
„Jei negalite imtis struktūrinių teisių gynimo priemonių dabar, kai JAV yra tame pačiame puslapyje, tai vargu ar kada nors tai padarysite“, – sakė Crideris.
Tačiau kelias į iširimą gali būti tiek teisiškai, tiek politiškai sudėtingesnis, ir vis tik ES 6iame kelyje gali bendradarbiauti su JAV.