„Dickas Cheney, įtakingiausias šiuolaikinis Amerikos viceprezidentas ir pagrindinis „karo su terorizmu“ architektas, padėjęs šaliai įsitraukti į nesėkmingą Irako karą, remdamasis klaidingomis prielaidomis, mirė, pranešė jo šeima. Jam buvo 84 metai“, – informavo CNN.
46-asis viceprezidentas, dvi kadencijas 2001-2009 m. dirbęs kartu su respublikonų prezidentu George‘ W.Bushu, dešimtmečius buvo aukštas ir poliarizuojantis Vašingtono valdžios veikėjas. Tačiau paskutiniaisiais savo gyvenimo metais D.Cheney, vis dar griežtosios linijos konservatorius, vis dėlto tapo iš esmės atstumtas savo partijos dėl aštrios kritikos prezidentui Donaldui Trumpui, kurį jis vadino „bailiu“ ir didžiausia visų laikų grėsme respublikai.
Pasakė, kokia mirties priežastis
D.Cheney mirė pirmadienio vakarą dėl plaučių uždegimo ir širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų, teigiama jo šeimos pareiškime.
„Dickas Cheney dešimtmečius tarnavo mūsų tautai, be kita ko, būdamas Baltųjų rūmų personalo vadovu, Vajomingo kongresmenu, gynybos sekretoriumi ir Jungtinių Valstijų viceprezidentu“, – sakoma pareiškime.
„Dickas Cheney buvo puikus ir geras žmogus, kuris mokė savo vaikus ir anūkus mylėti mūsų šalį, gyventi drąsiai, garbingai, su meile, geraširdiškai ir su museline žvejyba. Esame be galo dėkingi už viską, ką D. Cheney padarė mūsų šaliai. Ir esame be galo palaiminti, kad mylėjome ir buvome mylimi šio kilnaus žmogaus milžino“, – priduriama jame.
Jis buvo griežtas konservatorius, tapęs vienu įtakingiausių ir labiausiai poliarizuojančių viceprezidentų JAV istorijoje, ir vienas pagrindinių invazijos į Iraką šalininkų.
Jam buvo atlikta širdies transplantacija
„Ironiškai užbaigdamas savo turtingą politinę karjerą, jis paskutinį balsą 2024 m. prezidento rinkimuose atidavė už liberalią demokratę ir viceprezidentų klubo narę Kamalą Harris, taip parodydamas, kaip populistinė Respublikonų partija pasuko prieš jo tradicinį konservatizmą“, – pastebi CNN.
Didžiąją suaugusiojo gyvenimo dalį D.Cheney kankino širdies ir kraujagyslių ligos, jis išgyveno keletą širdies priepuolių. 2012 m. jam atlikta širdies transplantacija, kurią 2014 m. interviu jis pavadino „paties gyvenimo dovana“.
Buvo Baltuosiuose rūmuose per Rugsėjo 11-ąją
2001 m. rugsėjo 11-osios rytą D.Cheney buvo Baltuosiuose rūmuose, kuomet prezidentui teko juos palikti. Tą siaubo sekundės dalį, kai antrasis užgrobtas lėktuvas rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą Niujorke, jis sakė, kad pasikeitė, tapo kitu žmogumi, pasiryžusiu atkeršyti už „Al Qaedos“ surengtus išpuolius ir įtvirtinti JAV galią Artimuosiuose Rytuose, vadovaudamasis neokonservatyvia režimo keitimo ir prevencinio karo doktrina.
„Tą akimirką supranti, kad tai buvo sąmoningas veiksmas. Tai buvo teroristinis aktas“, – prisiminė jis tą dieną 2002 m. interviu kanalui CNN.
Vėlesniais metais D.Cheney svarstė, kad po šių išpuolių jis jautė didžiulę atsakomybę užtikrinti, kad toks išpuolis prieš tėvynę daugiau nepasikartotų. Tačiau nuomonė, kad jis buvo vienintelė varomoji karo su terorizmu ir JAV žygių į Iraką ir Afganistaną jėga, yra klaidinga, sako CNN.
Šiuolaikiniai ir istoriniai administracijos dokumentai rodo, kad G.W.Bushas buvo „Sprendėju“.
Studijavo Jeilyje
D.Cheney gimė 1941 metų sausio 30 dieną Linkolne, Nebraskos valstijoje, bet didžiąją vaikystės dalį praleido retai apgyvendintoje vakarinėje Vajomingo valstijoje.
Jis studijavo Jeilio universitete, bet po kurio laiko metė studijas vienoje prestiziškiausių JAV aukštųjų mokyklų ir galiausiai įgijo politikos mokslų laipsnį gimtojo Vajomingo universitete.
Respublikonų šalininkas D.Cheney į politiką įsitraukė 1978 metais, laimėjo Vajomingo vietą Atstovų Rūmuose ir dešimtmetį ją išsaugojo.
1989 metais G. W. Busho paskirtas gynybos sekretoriumi D.Cheney vadovavo Pentagonui per Persijos įlankos karą 1990–1991 metais, kai JAV vadovaujama tarptautinė koalicija išvijo Irako kariuomenę iš Kuveito.
Tapęs viceprezidentu, D. Cheney Baltuosiuose rūmuose skleidė savo neokonservatyvią ideologiją ir atliko didesnį vaidmenį priimant svarbius politinius sprendimus nei dauguma jo pirmtakų šiame poste.
D.Cheney yra plačiai laikomas viena pagrindinių jėgų, paskatinusių priimti sprendimą įsiveržti į Iraką po 2001-iųjų rugsėjo 11-osios teroristinės grupuotės „al-Qaeda“ išpuolių Niujorke ir Vašingtone.
Jo netikslūs teiginiai, kad Sadamas Huseinas turėjo masinio naikinimo ginklų, kurstė karo nuotaikas prieš 2003-iųjų JAV invaziją.