Kiek Lietuvoje vyresnio amžiaus vairuotojų?
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) eismo įvykių apžvalga rodo, jog per tris 2025-ųjų ketvirčius keliuose žuvo 26 asmenys, kurie buvo 65 metų ir vyresni. Pernai tuo pačiu metu gyvybės eismo įvykiuose neteko 16 šios amžiaus grupės asmenų.
Pakankamai ženkliai išaugo ir šios amžiaus grupės sužeistųjų skaičius, per 2025 m. sausį-rugsėjį sužeisti 425 eismo dalyviai, kurie buvo 65-erių ar vyresni. Pernai per tą patį laikotarpį – 349 žmonės.
Kaip „Delfi“ informavo TKA komunikacijos vadovė Živilė Burdaitė, dažniausiai senjorai žūsta būdami pėsčiaisiais, antroje vietoje – kaip automobilių vairuotojai.
Agentūros turimi skaičiai rodo, jog 65 m. ir vyresni asmenys sukelia apie 11 proc. visų eismo įvykių.
Policijos atstovė Jorūnė Liutkienė nurodė, kad Policijos turimomis žiniomis, Europos transporto saugos tarybos (ETSC) analizė rodo, kad vyresni vairuotojai rečiau vairuoja išgėrę ir dažniau laikosi taisyklių nei jaunesni.
„Regitros“ atstovė Eglė Bačionytė pateikė skaičius, apie senjorų skaičių keliuose – vairuotojų, kuriems 65 m. ir daugiau, yra 207 002, tai yra 14 proc. Vairuotojų, kuriems yra 25-34 m., šalies keliuose važinėja 260 705, tai yra 17,6 proc.
Mano, kad sveikatos tikrinimo terminas yra pakankamas
Primename, kad Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 1 grupės vairuotojų (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų) sveikatos tikrinimo periodiškumas nustatytas toks:
-
asmenims iki 65 metų – 1 kartą per 10 metų;
-
asmenims nuo 65 iki 80 metų – 1 kartą per 5 metus;
-
asmenims nuo 80 metų – 1 kartą per 2 metus.
Kalbant apie vyresnio amžiaus vairuotojus, gydytojai yra tie, kurie uždega žalią šviesą vairavimui, įvertindami vairuotojo būklę. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paklausėme, ar yra kokių nors specifinių saugiklių, kurie taikomi vyresnio amžiaus vairuotojams.
„Ligomis, kurios gali turėti įtakos saugiam vairavimui, gali sirgti tiek vyresnio amžiaus, tiek jaunesni vairuotojai, todėl kiekvieno asmens tinkamumas vairuoti turi būti vertinamas individualiai, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vyresnių žmonių sveikatos būklė gali keistis greičiau, vyresnio amžiaus vairuotojų sveikata yra tikrinama dažniau“, – patikino SAM komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis.
Anot jo, gydytojas gali nustatyti ankstesnį kito sveikatos patikrinimo terminą, jeigu reikia įvertinti, ar asmeniui diagnozuotos ligos ar sveikatos problemos, galinčios daryti įtaką vairavimui, neprogresuoja ir vis dar leidžia jam saugiai vairuoti.
„Manome, kad dabartinis teisinis reguliavimas, kuomet vyriausios amžiaus grupės vairuotojų sveikata tikrinama 1 kartą per 2 metus arba dažniau, jeigu tai yra reikalinga dėl asmeniui diagnozuotų ligų, yra pakankamas“, – pabrėžė SAM atstovas.
SAM dėl vairuotojų amžiaus: tai būtų diskriminacija
SAM paklausėme, ar galėtume kalbėti apie tam tikrą amžiaus ribą, kai jau nebereikėtų sėsti prie vairo. Pasak J. Gališanskio, amžiaus „lubų“ vairuotojams įvedimas būtų problematiškas ir sunkiai įgyvendinamas, kadangi to paties amžiaus asmenų sveikatos būklė gali būti skirtinga ir draudimas vairuoti vyresniam asmeniui, kuris atitinka vairuotojams keliamus sveikatos reikalavimus, vien tik dėl amžiaus, greičiausiai būtų laikomas diskriminacija.
Pašnekovo tikinimu, klausimus, susijusius su vairuotojų pažymėjimų išdavimu Europos Sąjungos valstybėse reglamentuoja 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vairuotojo pažymėjimų, kurios nuostatos yra perkeltos ir į Lietuvos teisę.
„Direktyva nustato minimalų amžių, nuo kurio galima vairuoti skirtingų kategorijų transporto priemones ir sveikatos reikalavimus, kuriuos privalo atitikti vairuotojai, tačiau jokių apribojimų, susijusių su maksimaliu vairuotojų amžiumi, nėra“, – akcentavo SAM atstovas.
Pasak J. Gališanskio, dažniausiai šalys, norėdamos įsitikinti, ar vyresnio amžiaus asmuo gali vairuoti, reikalauja, kad nuo tam tikro amžiaus vairuotojas, norintis atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, privalomai pasitikrintų sveikatą. Paties asmens pildomos deklaracijos apie savo sveikatos būklę nebepakanka.
„Pavyzdžiui, toks reikalavimas Liuksemburge ir Portugalijoje taikomas vairuotojams nuo 60 metų; Serbijoje ir Slovakijoje – nuo 65 metų; Kipre, Suomijoje, Airijoje, Izraelyje, Slovėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje – nuo 70 metų; Šveicarijoje ir Olandijoje nuo 75 metų; Norvegijoje nuo 80 metų“, – detalizavo pašnekovas.
Vyresni nei 80 metų vairuotojai – mažuma
J. Gališanskio teigimu, pagal viešoje erdvėje skelbiamus duomenis, Lietuvoje 80–89 metų vairuotojai sudaro kiek daugiau nei 1 proc., o vyresni nei 90 metų – mažiau nei pusę procento.
„Tai sudaro gana nedidelę dalį vairuotojų. Mobilumas ir susisiekimo galimybė vyresniame amžiuje yra labai svarbi, ypač kaimiškose vietovėse, kur viešojo transporto prieinamumas yra ribotas.
Manome, kad sprendimą, ar asmuo gali vairuoti, turėtų nulemti jo sveikatos būklė, o ne amžius. Labai svarbu, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios vairuotojų sveikatos patikrinimą, atsakingai dirbtų savo darbą, būtų susipažinę su įrašais apie pacientą E. sveikatoje, atliktų visus reikalingus tyrimus, ir tik tada priimtų sprendimą dėl asmens galimybės vairuoti.
Ne mažiau svarbi ir paties vairuotojo atsakomybė, jeigu asmuo jaučiasi blogai, geriau prie vairo nesėsti, o prireikus pasikonsultuoti su gydytoju“, – patikino pašnekovas.