„Pritariame idėjai stiprinti oro erdvės gynybą visoje Europos Sąjungos teritorijoje ir esame pasirengę apsvarstyti trečiųjų šalių pasiūlymus ar sprendimus, – interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė gynybos ministro pavaduotojas Cesarius Tomczykas. – Tačiau pirmenybę teikiame nacionaliniams projektams“.
Lapkričio mėn. ministerija paskelbs apie investicijas į technologijas, skirtas priešo bepiločiams orlaiviams aptikti, slopinti ir neutralizuoti kaip plataus masto oro gynybos sistemos dalį, sakė C.Tomczykas.
Vyriausybė nori, kad pirmoji įranga pradėtų veikti per tris mėnesius nuo šio pranešimo, o visą kovos su dronais sistemą tikisi įdiegti per dvejus metus.
Lenkijos pasienis su Baltarusija / WOJTEK RADWANSKI / AFP
„Kovos su dronais ginklas turi būti visa apimantis, – kalbėjo gynybos viceministras. – Jį turėtų sudaryti vienu metu veikiantys įvairūs jutikliai ir reguliavimo elementai, pirmiausia aptinkantys ir identifikuojantys objektus, o tada juos neutralizuojantys.“
Pasak pareigūno, apsauga nuo dronų bus dar vienas oro gynybos sistemos sluoksnis šalia jau įdiegtų vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemų, o kartu šie elementai turėtų apsaugoti Lenkiją nuo įvairių oro grėsmių.
Rugsėjį į Lenkijos oro erdvę įskrido dvi dešimtys Rusijos bepiločių orlaivių, kai kurie iš jų galėjo nuskrieti daugiau kaip 200 km į šalies gilumą.
Bendromis pastangomis Lenkijos ir NATO šalių ginkluotosios pajėgos numušė tris iš jų. Šis incidentas atskleidė nepasirengimą veiksmingai kovoti su pigiais bepiločiais orlaiviais, nes jiems aptikti, palydėti ir sunaikinti buvo pasitelkti naikintuvai, raketos, oro žvalgybos lėktuvai, sistemų „Patriot“ radarai ir Lenkijos oro gynybos sistemos, pastebėjo „Bloomberg“.
Jaroslaw Wolski/ „X“/Rusijos dronas Lenkijoje
Po šio įvykio Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino rytiniame ES flange pastatyti „dronų sieną“. Prie šios iniciatyvos iš karto prisijungė septynios Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, o po jų – Danija, kuriai dėl neatpažintų dronų kelis kartus teko uždaryti savo oro uostus.
Tačiau rugsėjo pabaigoje vykusiame ES vadovų susitikime jiems nepavyko susitarti dėl bendros tokios sienos sūkurimo.
Šalys, esančios toliau nuo Rusijos sienų, siūlomą planą laikė nerealiu ir brangiu. Jos taip pat nerimavo dėl to, kaip jis derės su ES ir NATO kariniais planais ir ar nesuteiks Briuseliui galių kontroliuoti nacionalinę gynybos politiką. Italija ir Graikija taip pat teigė, kad visos Europos gynybos projektai turėtų būti naudingi visam blokui, o ne tik jo rytiniam flangui.
C.Tomczykas sakė, kad jo ministerija planuoja pasinaudoti SAFE, nauja ES gynybos paskolų programa, kad finansuotų šalies gynybą nuo bepiločių orlaivių.
Atsižvelgiant į tai, kad Lenkija ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, ji gavo didžiausią pradinę lėšų sumą pagal SAFE programą, kuri leis jai gauti iki 43,7 mlrd. eurų. Kiek Lenkija planuoja investuoti į kovos su dronais sieną, Tgynybos viceministras nepasakė.