Mokslininkai išanalizavo 400 000 Jungtinės Karalystės gyventojų (39–73 m.) ir 13 500 australų (18–89 m.) genetinius duomenis. Jie išskyrė asmenis, kurie niekada nėra turėję jokio tipo lytinės patirties – nei su tos pačios, nei su priešingos lyties partneriu. Taip buvo gautas 2068 moterų ir 1861 vyro, neturinčių seksualinės patirties, duomenų rinkinys. Rezultatai – netikėti.
Protingi, bet ne aistringi?
Seksualinis elgesys yra sudėtingas reiškinys, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Vis dėlto tyrimas nustatė genetinių variantų grupę, stipriai susijusią su tuo, kad žmogus niekada nesimylėjo. Tarp šių genų išsiskyrė tie, kurie siejami su intelektu.
Jei manėte, kad „protingesni genai“ lemia ir aktyvesnį seksualinį gyvenimą, tyrimo rezultatai jus nustebins. Rasta priešinga tendencija: didesnis vaikystės IQ ir aukštesnis išsilavinimas genetiškai koreliuoja su lytinių santykių nebuvimu suaugus. Genai, skatinantys geresnę kognityvinę funkciją, taip pat susiję su didesnėmis pajamomis ir aukštesne socialine padėtimi. Ši sąsaja pasireiškė tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
Neigiama koreliacija tarp proto ir sekso atrodo prieštaraujanti natūralios atrankos logikai – juk turtingesni ir protingesni partneriai turėtų būti labiau geidžiami. Kaip rašo tyrimo autoriai, „akivaizdžių paaiškinimų šiam reiškiniui mes neturime.“
Kai kurie žmogaus prigimties aspektai, regis, vis dar išlieka mįsle net ir mokslui.
„Mokslinukai“ prieš meilės žaidimus
Lygindami seksualių ir neseksualių asmenų genetinius variantus su kitais veiksniais, tyrėjai padarė išvadą, kad „moksliukams“ sunkiau rasti partnerį.
Silpnesnė fizinė jėga (matuota rankos suspaudimo stiprumu), menkesni rankų raumenys ir anksti pradėti nešioti akiniai taip pat buvo susiję su sekso stoka tarp tirtų vyrų.
Įdomu tai, kad suaugus pradėti nešioti akinius jokios įtakos neturėjo.
Fokus grupių dalyviai pasakojo, kad paauglystėje dėl šių bruožų juos vadino „nerd’ais“ ir „geek’ais“, o tai patys jie laikė nepatrauklumo priežastimi.
Vida Press nuotr./Pora bare
Visi atrodo gražūs užsidarant barui
Seksas ir alkoholis dažnai eina koja kojon. Poros susitinka baruose, o alkoholis – tarsi tirpiklis, ištirpdantis socialinius tabu ir drovumą. Tyrimas parodė, kad seksą rečiau turintys žmonės dažniau nevartoja alkoholio, nerūko ir nevartoja kanapių. Šių įpročių turintys asmenys genetiškai linkę rizikuoti ir ieškoti malonumų. Tad silpnesnis nuotykių troškimas gali lemti ir mažesnį norą žaisti „poravimosi žaidimus“.
Be to, lytinio gyvenimo nebuvimas buvo susijęs su genetiniais variantais, siejamais su mažesniu ekstraversijos lygiu – uždaresni žmonės rečiau dalyvauja socialiniuose renginiuose (dažnai su alkoholiu), kur būtų galima sutikti potencialų partnerį.
Psichologinės būklės
Kai kurie genai, susiję su psichikos ir raidos sutrikimais, taip pat siejami su lytinės patirties nebuvimu. Nenuostabu, kad tam tikros būklės gali apsunkinti partnerio paieškas. Seksualinio gyvenimo nebuvimas dažniau pasitaikė tarp žmonių, turinčių genetinį polinkį į dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), autizmo spektro sutrikimą ar potrauminio streso sutrikimą (PTSS).
Tačiau įdomu tai, kad genai, susiję su polinkiu į depresiją ar nerimo sutrikimus, nebuvo susiję su sekso stoka – priešingai, šie genetiniai variantai pasitaikė rečiau tarp seksą vengiančių asmenų.
Genai, aplinka ir pasirinkimas
Svarbu pabrėžti, kad genetinis polinkis paaiškina tik mažą dalį priežasčių, kodėl kai kurie žmonės niekada nesimyli.
Kitas veiksnys – demografinis disbalansas: vyrai, gyvenantys regionuose, kur mažiau moterų, dažniau neturi lytinių santykių. Sekso stoka taip pat dažnesnė vietovėse, kur didesnė pajamų nelygybė.
Be to, seksualinis elgesys – asmeninis pasirinkimas. Nors tyrimas parodė, kad sekso neturintys žmonės dažniau jaučiasi nelaimingi, dalis jų sąmoningai renkasi tokį gyvenimo būdą.
Parengta pagal „Psychology Today“