Sudomino ne metodas, o asmenybė
„Kilus šmeižto bangai prieš mane ir mano kūrybinę veiklą, kuri visada vadovavosi kūrėjo etikos principais ir aukščiausiais kūrybos standartais, jaučiu pareigą paaiškinti mano santykį su šia tema.
Mano dėmesį patraukė ne vadinamasis „metodas“, o asmenybė – rašytoja Evdokija Lučežarnova (Marčenko). Ji buvo neeilinė moteris, kilusi iš Rusijos karinio-pramoninio komplekso, tačiau vėliau tapusi kūrėja, drąsiai kalbėjusia apie žmogaus sąmonės laisvę, atsakomybę ir taiką pasaulyje.
Ekrano nuotr. /Jevdokija Lučezarnova (tikroji pavardė – Marčenko)
Mano dėmesį patraukė ne vadinamasis „metodas“, o asmenybė – rašytoja Evdokija Lučežarnova (Marčenko). Ji buvo neeilinė moteris, kilusi iš Rusijos karinio-pramoninio komplekso, tačiau vėliau tapusi kūrėja, drąsiai kalbėjusia apie žmogaus sąmonės laisvę, atsakomybę ir taiką pasaulyje.
Būtent šios idėjos, nepalankios Rusijos valdžiai, ir tapo priežastimi, dėl kurios prieš ją buvo panaudotos dezinformacijos ir propagandos priemonės. Kūrėja buvo sistemingai kompromituojama, jai klijuojamos „sektos“ etiketės, iškraipomi žodžiai, o visa jos veikla pateikta taip, kad atgrasytų žmones nuo savarankiško mąstymo. Tai klasikinis informacinio susidorojimo pavyzdys, kai autoritarinė sistema siekia sunaikinti asmenybę, kalbančią valdžiai nepatogią tiesą.
Kaip režisierių ir tyrėją, mane ši istorija sudomino būtent kaip žmogaus teisių ir informacinės psichologijos reiškinys – kaip valstybės galios mechanizmai pasitelkia žiniasklaidą, kad diskredituotų kritiškai mąstančius žmones.
Tad mano domėjimasis šia tema buvo ir išlieka kultūrinis bei analitinis – nukreiptas į žmogaus laisvės, orumo, tiesos ir kūrėjo atsakomybės temas, o ne į kokius nors „ritmologijos metodus“, – savo paskyroje „Facebook“ aiškina A.Brokas.
„Kaip ir visuose mano filmuose bei projektuose, mano tikslas visada buvo ginti žmogaus orumą, skatinti taiką ir stiprinti dialogą tarp skirtingų kultūrų. Tai vertybės, kurios išlieka mano kūrybos branduoliu ir profesinės veiklos pagrindu.
Kviečiu visus kritiškai vertinti ir atsakingai elgtis su Rusijos tarnybų skleidžiama dezinformacija, ypatingai jas cituodami – nepakliūkime į šias pinkles.
Mano kūrybos laukas išlieka nepakitęs: ir toliau nuosekliai sieksiu, kad žmogaus teisės ir demokratijos principai būtų aukščiau melo“, – teigia jis.
Kas žinoma apie šią sektą?
„Europos darnaus žmogaus instituto“, kur anksčiau dirbo A.Brokas, interneto svetainėje, be kitų nuostabių dalykų, galima už 525 eurus įsigyti sertifikatą „Stebuklingas kambarys“.
Rusų kalba nurodoma, kad jis suteiks galimybę susipažinti su rusės Jevdokijos Lučezarnovos (tikroji pavardė – Marčenko) autoriniu metodu – ritmologija.
Prieš beveik dešimtmetį – 2016 metais – A.Brokas buvo pristatomas EDŽI ir asmeniniu ritmologu ir vedė susitikimą „Atsitiktinumų nebūna“.
„Laikas – tai gyva substanciją su kuria galima realiai dirbti. Laimingai gyventi paprastai trukdo problemos. Valdyti problemas, kad įgyvendintume savo norus, kaip tik ir padeda ritmologija. Tai ir mokslas, ir – menas“, – tuomet sakė A.Brokas.
Tais pačiais metais A.Brokas vedė seminarą „Širdies stygų auginimas“: „Harmonijos širdies styga“. Jo kaina vienam dalyviui – 60 eurų.
Kultūros ministerijos nuotr./Naujieji kultūros viceministrai: Renata Kurmin, Rima Popovienė, Anna Kuznecovienė ir Aleksandras Brokas
Tačiau dabar A.Brokas bando sumenkinti savo ryšį su šia įstaiga ir tikina, kad tai praeitis.
„Aš kažkada esu skaitęs paskaitą. Mane dažnai kviečia skaityti paskaitas įvairiose auditorijose, tai yra vienas iš epizodų“, – apie žiniasklaidoje aprašytą 2016-aisiais vykusį renginį, kuriame skaitė paskaitą, 15min antradienį kalbėjo A.Brokas. Tuomet jis buvo pristatytas kaip Europos darnaus žmogaus instituto lektorius ir asmeninis ritmologas.
Vis dėlto jis plačiau nesileido į kalbas nei apie savo vaidmenį institute, nei apie tai, ar iki šiol užsiima šia praktika.
„Ne, daug yra gyvenime filosofijų, tikrai neprisirišu prie kažkokių konkrečių dalykų. Tai tiek kol kas, gerai? Viso“, – pokalbį baigė viceministras.
Rusiškų šaknų sekta
Jevdokija Dmitrijevna Lučezarnova – Rusijos rašytoja ir lektorė, įkūrusi visuomeninę organizaciją „Radastėja“ (rus. „Радастея“). Ši organizacija kai kurių ekspertų priskiriama prie pavojingų, destruktyvių naujųjų religinių judėjimų ir atvirai vadinama sekta.
Organizacija buvo sukurta 1990-ųjų pradžioje Rusijoje, o oficialiai įregistruota 2002 m. Maskvoje kaip „Jevdokijos Marčenko ritmologijos institutas“ (rus. ИрлЕМ).
„Radastėja“ propaguoja E.Lučezarnovos sukurtą sistemą, vadinamą ritmologiją (rus. ритмология), bei su ja susijusias praktikas. Šie mokymai apibūdinami kaip okultinio pobūdžio ir turintys sektos bruožų.
Pasak kritikų, grupės veikla grindžiama psichologinio poveikio metodais – dalyviams daromas poveikis sąmonei, taikomi hipnozės elementai, manipuliuojama jų emocijomis ir finansais. Tokia praktika, anot specialistų, gali kelti grėsmę žmogaus psichinei sveikatai bei finansiniam stabilumui.
Teigiama, kad organizacija iš savo narių reikalauja visiško lojalumo lyderiui, o tai dažnai lemia socialinę izoliaciją, šeimų konfliktus ir net tragiškus padarinius.
Ritmologija pristatoma kaip „žmogaus laiko suvokimo mokslas“ – metodas, kuris, esą, leidžia geriau valdyti savo gyvenimą. Tačiau nepriklausomų mokslinių įrodymų apie šios sistemos veiksmingumą nėra, o buvę nariai bei ekspertai įspėja apie priklausomybę ir kontrolės mechanizmus, veikiančius šio judėjimo viduje.
Valdžios gausiai apdovanota
J.Lučezarnovą akivaizdžiai palankiai vertina Rusijos valdžia. Jos biografijoje nurodoma, kad 1952 metais gimusi rašytoja yra Rusijos rašytojų sąjungos narė. Sankt Peterburgo mokslininkų sąjungos narė.
Taip pat ji pristatoma kaip Saugumo, gynybos ir viešosios tvarkos akademijos akademikė, tikroji narė.
Tarp apdovanojimų, kuriuos gavo ši iškili asmenybė – Petro Didžiojo II laipsnio ordinas – „Už išskirtinius nuopelnus ir didelį asmeninį indėlį į Rusijos valstybės vystymą ir stiprinimą“ ir ordinas „Mecenatas“ – „Už išskirtinį indėlį į pasaulio atgimimo ir klestėjimo siekį, už sielos didybę ir nesavanaudišką dosnumą“.
Savo interviu J.Lučezarnovna pasakoja, kad ritmų metodologijos dėka ji išmoko valdyti laiką ir erdvę, keliauti laiku ir gali to išmokyti savo judėjimo adeptus už sąlyginai nedidelį finansinį atlygį.
Ekrano nuotr. /Jevdokija Lučezarnova (tikroji pavardė – Marčenko)
Apsimeta moksline organizacija
Kaip 15min atskleidė Rusijos ekspertas, istorikas Dmitrijus Savinas, šis judėjimas nuo pat atsiradimo bandė kuo labiau nutolti nuo negatyvaus „sektos“ apibrėžimo ir dėl to siekė apsimesti moksline organizacija.
„Dėl to buvo sukurta taip vadinama „ritmologija“ – tai mokslą imituojanti sistema, kuri leidžia pagrįsti potencialiems adeptams, kad viskas čia labai logiška ir moksliška, nors tai grynas okultizmas ir smegenų plovimas.
Doktrinos esmė, kad galima parinkti ritmą, kuris sugebėtų pakeisti tavo gyvenimą, kai į, regis, visiškai nelogiškus teiginius apie keliones laiku įpinami tokie dalykai kaip ritmai, svyravimai ir fizika, jie ima atrodyti žmonėms labiau moksliškai pagrįstais ir paaiškintais“, – kalbėjo ekspertas.
Ekrano nuotr. /„Europos darnaus žmogaus instituto“ interneto svetainė
D.Savinas atskleidė, kad „Radastėja“ susikūrė praėjusio amžiaus pabaigoje ir turi taip vadinamo „New age“ judėjimo bruožų.
„New Age“ (iš angl. „naujasis amžius“) – tai dvasinių idėjų kryptis, išpopuliarėjusi XX a. antroje pusėje, ypač Vakaruose.
Jos esmė – tikėjimas, kad žmonija įžengia į naują dvasinį etapą (Vandenio erą), kuriame žmogus gali „atsibusti“, „pakelti vibracijas“ ir „susilieti su visatos energijomis“.
Kaip atkreipė dėmesį ekspertas, „Radastėja“ vengdavo tiesiogiai įvardyti okultinę judėjimo pusę ir mieliau akcentuodavo pasaulietinius aspektus.
Asmeninio archyvo nuotr. /Dmitrijus Savinas
„Dar vienas šio judėjimo bruožas – pastangos patekti į valdžią ar prisiplakti prie politikų, kitų atsakingų asmenų. Taip buvo siekiama auginti savo įtaką, turėti savo gretose valdžios žmonių.
„Radastėja“ visais laikais stengėsi bet kokiomis priemonėmis patekti į valdžią – jei nesibalotiravo patys, stengėsi nupirkti ar užverbuoti politikus, palaikyti su jais vienokius ar kitokius ryšius. Jie tą darė bandydami patekti į valstybės Dūmą ar net vyriausybę, kai premjeru buvo Viktoras Černomyrdinas.
Manęs visiškai nestebina, kad šio judėjimo sekėjų pažinčių rate Lietuvoje atsirado politikų – tiesiog veiklos modelis buvo pritaikytas Baltijos šalims ir nereikia stebėtis, kad buvo „eksportuotas“, – kalbėjo D.Savinas.
Pasak istoriko, „Radastėjai“ pavyko sukurti ištisą tinklą, kurį apėmė okultinių leidinių leidyba bei platinimas, taip pat uždarų bendruomenių kūrimas ir išlaikymas, stovyklų vaikams organizavimas visoje Rusijoje ir už jos ribų.
„Tikrai galiu pasakyti, kad be nebylaus valdžios pritarimo, jiems nebūtų pavykę taip išplisti. Jie tikrai turėjo ir manau, kad tebeturi užnugarį valdžioje“, – įspėjo istorikas.