29 eurai per mėnesį
Trečiadienio rytą Valstybės duomenų agentūra pakvietė žiniasklaidos atstovus į vaistinių tyrimo rezultatų pristatymą, kuriame buvo aptarta, kaip keičiasi gyventojų išlaidos vaistams ir kitoms vaistinių prekėms, kokias tendencijas rodo naujausi duomenys ir kaip šie pokyčiai gali paveikti farmacijos politiką Lietuvoje.
Tyrimo rezultatus pristatė Valstybės duomenų agentūros sveikatos duomenų komandos vadovas dr. Julius Juodakis, sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas ir Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kainodaros ir kompensavimo skyriaus vedėja Ieva Tinterė.
Anot J. Juodakio, lietuvių išlaidos vaistams vienam žmogui sudaro apie 20 proc. visų išlaidų, taigi, išleidžiama apie 29 eurus per mėnesį. Pagal tokį rodiklį, 2023 metais, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, buvome treti pagal didžiausias vaistams išleidžiamų pinigų sumas. „2025 metais rugsėjį mūsų šalies gyventojai vaistinėse išleido daugiau nei 84 mln. eurų. Tai yra 29 eurai vienam žmogui, iš kurių 8,63 euro nereceptiniams vaistams, 8,26 euro receptiniams nekompensuojamiems vaistams, 5,84 euro maisto papildams ir mažiau nei vienas euras kompensuojamiesiems vaistams“, – tyrimo rezultatus komentavo J. Juodakis.
Drausminimo priemonės
Sveikatos apsaugos viceministras D. Naumovas tyrimo pristatyme atkreipė dėmesį į neraminančią tendenciją. „Per metus utilizuojame 35 tonas vaistų. Tai yra labai didelis kiekis, vertinant tai, kad vaistų pakuotė sveria vos kelis gramus. Reikėtų keisti požiūrį. Reikia edukuoti žmones ir drausminti, kad vaistai nebūtų išmetami“, – teigė viceministras.
Anot jo, šiandien matomi du kraštutinumai – žmonės, kurie visiškai nepasitiki vaistais, juos gauna pagal gydytojo rekomendacijas, bet vos nusipirkę išmeta, ir žmonės, kurie perdėtai vartoja viską iš eilės. „Reikėtų ieškoti aukso vidurio, nes nei viena, nei kita nėra gerai. Galvojame, kad galbūt reikia įvesti tam tikras drausminimo priemones, pavyzdžiui, kad už vaistą, kuris yra 100 proc. kompensuojamas, reikėtų primokėti 50 centų ar eurą, kad žmogus nenorėtų jo iškart išmesti. Nes dabar situacija yra tokia, kad valstybė sumoka už vaistą kelis šimtus ar net kelis tūkstančius, žmogus jį pasiima, „kad gydytojas nesupyktų“, bet net neatidaręs pakuotės išmeta. Tai pinigų švaistymas, nes gal tie pinigai būtų tuomet padėję kitam pacientui“, – teigė viceministras.
Dar viena problema, anot jo, perteklinis papildų vartojimas. „Praėjusiais metais lietuviai išleido 175 mln. eurų papildams. Vartojame 40 proc. daugiau nei latviai ir estai, bet mažiau nei lenkai. Reikia suprasti, kad turime pasitikėti gydytojais, o ne kaimynais ar FB. Nereiškia, kad jei kaimynui padėjo dilgėlių ekstraktas nuo vėžio, padės ir jums“, – teigė pašnekovas.
Ką gauni už dyką – nevertini
Viceministrui pritarė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kainodaros ir kompensavimo skyriaus vedėja I. Tinterė. „Pacientai išties nevertina vaistų. Girdime tokį pasakymą: išsirašiau, pasiėmiau, kad gydytojas nepyktų. Lyginant su praėjusiais metais, pacientų išlaidos vaistams augo penkiais proc. valstybės – 12 proc., bet matome, kad pats išgyvenamumas nuo augančių lėšų negerėja. Todėl priežasčių reikia ieškoti kitur“, – teigė I. Tinterė.
Paklausta apie drausminimo priemones, pašnekovė teigė, kad kitose šalyse yra recepto mokestis, todėl visai realu, kad ir Lietuvoje ilgainiui atsiras kažkokios priemokos. „Lietuvoje pacientai virš 75 metų nemoka jokios priemokos, bet matome, kad tai neskatina racionalaus vaistų vartojimo, nes ką gauni už dyką, nelabai vertini“, – teigė I. Tinterė.