Dainininkai jubiliejus mėgsta pasitikti grandioziniais koncertais. „Svarsčiau ir aš, bet pasirinkau gimtadienį atšvęsti pristatydama biografinę knygą ir keletą dainų iš būsimo dokumentinio filmo apie mane. Tebūnie toks netradicinis jubiliejus“, – sako lapkričio 3 dieną šešiasdešimtmetį sutikusi dainininkė Rosita ČIVILYTĖ. Ir pastarieji keleri metai nebuvo pilni optimizmo ir energijos, kuria ji visada tryško: „Jaučiu, kad liga progresuoja. Lėtai lėtai, kapsi kapsi… Nelabai noriu jai pasiduoti, bet, matyt, yra už mane stipresnių jėgų.“

Rosita Čivilytė / Redos Mickevičiūtės nuotrauka
Jūratė Ražkovskytė
Šaltinis: Žmonės
2025-11-05 12:10
Jei galėtumėte atsukti laiką, netaptumėte dainininke?
Būtinai tapčiau, nes muzika – mano gyvenimo esmė. Bet tik suaugusi sugebėjau rasti savo tikrąjį kelią, nes drįsau keisti gyvenimą.
Apskritai gyvenimą esu keitusi ne kartą. Kai skyriausi, nes nenorėjau gyventi taip, kaip buvo priimta, – mano širdis kalbėjo visai kitaip… Skyrybos atima daug jėgų. Naujo gyvenimo kūrimas – taip pat. Sutinki kitą žmogų, atrodo, su juo tai jau nebus kaip su pirmuoju… Bet ir vėl tas pats… Tada suvoki, kad čia ne kiti žmonės, ne aplinka kalta – kažkas yra tavyje, ko nežinai ar nemoki. Sustabdai ir pradedi mokytis. Tokių etapų mano gyvenime buvo ne vienas.
Žurnalas Žmonės 2025/45
Daug lengviau būtų gyventi, kaip sakau, pramoginiu būdu – nesigilinant, be perdėto jautrumo. Tačiau aš taip nemoku.
Kodėl apie tai pasakoju? Nes dabar su ta liga lygiai taip pat jaučiuosi priėjusi kryžkelę – kai reikia sustoti ir išmokti gyventi kitaip.
Apie kokią ligą kalbate?
Prieš kelerius metus išgirdau diagnozę. Genetinė, pasirodo, tūnojusi organizme visą gyvenimą.
