Neurologų komanda iš Nanyango technologijų universiteto (NTU) Singapūre ir Pensilvanijos bei Kalifornijos universitetų atrado biologinį skirtumą tarp psichopatų ir nepsichopatų. Pasitelkę magnetinio rezonanso tomografiją, jie nustatė, kad žmonės, pasižymintys prichopatiniais bruožais, priekiniame galvos smegenų regione turi didesnį dryžuotąjį kūną (corpus striatum) – jis būna net 10 proc. didesnis nei pas žmones, kuriems psichopatinės tendencijos nebūdingos, rašo scitechdaily.com.
Psichopatai, arba asmenys, turintys psichopatinių bruožų, paprastai pasižymi savanaudiškumu, emociniu šaltumu ir empatijos ar gailesčio stoka. Kai kuriais atvejais šias savybes lydi antisocialus arba nusikalstamas elgesys.
Dryžuotasis kūnas, sudarantis priekinės smegenų dalies požievio regioną, dalyvauja tokiose funkcijose kaip motyvacija, sprendimų priėmimas ir atlygio apdorojimas. Jis taip pat padeda koordinuoti motorinius veiksmus ir atlieka svarbų vaidmenį planuojant ir reaguojant į stimulus.
Ankstesni tyrimai rodė, kad psichopatai gali turėti pernelyg aktyvų dryžuotąjį kūną, tačiau jo dydžio įtaka elgesiui iki šiol nebuvo patvirtinta. Nauji tyrimai pateikė įrodymų, kad tarp žmonių, turinčių ir neturinčių psichopatinių tendencijų, egzistuoja biologinis skirtumas.
Nors ne kiekvienas žmogus, turintis psichopatinių bruožų, padaro nusikaltimą, ir ne kiekvienas nusikaltėlis atitinka psichopato apibūdinimą, šios dvi grupės labai dažnai persidengia. Tyrimai taip pat yra nuosekliai susieję psichopatiją su agresyviu ir impulsyviu elgesiu.
Norėdami geriau suprasti šiuos biologinius veiksnius, mokslininkai JAV ištyrė 120 suaugusiųjų magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus. Dalyviai taip pat buvo vertinami pagal Psichopatijos bruožų sąrašą – standartinę priemonę psichopatinėms savybėms nustatyti.
NTU Socialinių mokslų fakulteto neurokriminologė ir tyrimo bendraautorė Olivia Choy paaiškino: „Mūsų tyrimo rezultatai padeda pagilinti žinias, kas lemia tokį antisocialų elgesį kaip psichopatija. Mes nustatėme, kad be socialinės aplinkos, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tarp antisocialių ir neantisocialių asmenų gali egzistuoti ir biologiniai skirtumai, šiuo atveju – smegenų struktūrų dydis“.
Didesnis dryžuotasis kūnas – sutrikusio smegenų vystymosi pasekmė
Magnetinio rezonanso tomografijos rezultatų ir klausimyno atsakymų analizė parodė, kad žmonės, turėję didesnį dryžuotąjį kūną, buvo labiau linkę elgtis impulsyviai ir turėjo stipresnį norą patirti jaudulį ar labiau rizikuoti.
Dryžuotasis kūnas yra bazinio ganglijo – neuronų telkinio, esančio giliai smegenyse – dalis. Bazinis ganglijas iš smegenų žievės, valdančios mąstymą, socialinį elgesį ir sprendimų priėmimą, gauna informaciją apie tai, kokia sensorinė informacija yra verta dėmesio.
Per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai praplėtė savo supratimą apie dryžuotojo kūno vaidmenį ir nustatė, kad jis taip pat gali būti susijęs su socialine ir elgesio reguliacija. Tačiau iki šiol mažai tyrimų nagrinėjo, ar šie struktūriniai skirtumai būdingi tiek moterims, tiek vyrams.
Šį kartą iš 120 dalyvių grupės mokslininkai atrinko 12 moterų ir pirmą kartą nustatė, kad padidėjęs dryžuotasis kūnas yra būdingas tiek vyrams, tiek moterims, turintiems psichopatinių bruožų. Paprastai smegenims bręstant ir žmogui iš vaikystės pereinant į suaugusiojo gyvenimą, dryžuotasis kūnas traukiasi, todėl mokslininkai mano, kad psichopatija gali būti susijusi su smegenų vystymosi skirtumais.
„Mums vis dar reikia geriau suprasti, kaip vystosi dryžuotasis kūnas. Tai, kodėl vienam žmogui būdinga daugiau psichopatinių bruožų negu kitiems, veikiausiai lemia daug veiksnių. Psichopatija gali būti susijusi su smegenų struktūriniais pakitimais, kurie galėjo įvykti vystantis. Tačiau taip pat turime pripažinti, kad įtakos dryžuotojo kūno struktūrai gali turėti ir aplinka“, – sakė O. Choy.
Vienas iš tyrimo autorių, profesorius Adrianas Raine`as iš Pensilvanijos universiteto Kriminologijos, Psichiatrijos ir Psichologijos katedrų, pridūrė: „Mes visada žinojome, kad psichopatai gali padaryti bet ką, kad pasiektų atlygį, įskaitant nusikalstamą veiklą, susijusią su nuosavybe, seksu ar narkotikais. Dabar mes atradome neurobiologinį šio impulsyvaus ir stimuliuojančio elgesio pagrindą – padidėjusį smegenų dryžuotąjį kūną – svarbią smegenų dalį, susijusią su atlygiu“.
„Kadangi tokios biologinės savybės kaip dryžuotojo kūno dydis gali būti paveldėtos iš tėvų, šis atradimas dar labiau patvirtina psichopatijos neurovystymosi perspektyvą – kad šių nusikaltėlių smegenys vaikystėje ir paauglystėje nesivysto normaliai“, – teigė jis.
Mokslininkų komanda planuoja toliau tyrinėti, kodėl kai kurie žmonės turi padidėjusį smegenų dryžuotąjį kūną ir kaip jis prisideda prie psichopatinių bruožų atsiradimo.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Journal of Psychiatric Research“.