Kas yra beta gliukanai?
Vaistininkė aiškina, kad beta gliukanai yra natūralūs polisacharidai bei tam tikrų patogeninių bakterijų ir grybelių ląstelės sienelės sudedamoji dalis. Visgi žmogaus organizmas šių polisacharidų pats negamina.
„Tačiau jie natūraliai susidaro augaluose, grūduose, grybuose, mielėse kaip struktūrinė jų ląstelių sienelių dalis, todėl pagrindiniai beta gliukanų šaltiniai yra avižos, kviečiai ir kiti grūdai, taip pat mielės, grybai (šitake, maitake, reishi), dumbliai ir kai kurios bakterijos“, – teigia pašnekovė.
Tad štai, pasak G. Stankevičienės, gaminant maisto papildus, „įprastai beta gliukanai būna išgryninami iš natūralaus jų šaltinio, išlaikant tokią pačią cheminę struktūrą, kaip gamtoje“. O kad beta gliukanai išties turi naudos kalbant apie virusus ir bakterijas, siaučiančius šaltuoju metų sezonu, patvirtina jų teikiama nauda organizmui. Pasak vaistininkės, ši medžiaga „turi stiprų poveikį imuninei sistemai, kadangi skatina įvairių ląstelių veiklą“.
„Dėl šios priežasties, organizmas greičiau atpažįsta ir neutralizuoja į jį patekusius patogenus: virusus, bakterijas, grybelį. Priklausomai nuo to, iš kokio šaltinio beta gliukanai būna išgauti, jie gali skirtis savo ilgiu ir chemine struktūra. Tai nusako ir šios medžiagos poveikį organizmui.
Tyrimai rodo, kad patį stipriausią imunomoduliacinį poveikį turi tie beta gliukanai, kurie yra išskirti iš grybų ir mielių. Jie prisideda prie imuniteto stiprinimo, pasižymi antioksidacinėmis savybės. O, pavyzdžiui, beta gliukanai, išskirti iš avižų ir kitų grūdų, gali padėti mažinti blogojo cholesterolio kiekį ir reguliuoti gliukozės svyravimus kraujyje, prisidėti prie žarnyno mikrobiotos veiklumo gerinimo“, – sako ji.
Tad, pažymi vaistininkė, dažnai peršalimo ligomis sergantiems žmonėms – vaikams, senjorams ar dideliuose kolektyvuose besimokantiems ir dirbantiems asmenims – beta gliukanai turi teigiamą poveikį. Be to, „beta gliukanai gali būti naudingi po įvairių infekcijų, antibiotikų vartojimo, patiriant didelį stresą, sergant lėtinėmis ligomis, esant sutrikusiam virškinimui“.
Patartina vartoti ne visiems
Visgi šiuos polisacharidus vartoti derėtų ne visiems. Nors, aiškina vaistininkė, tai yra saugus ir gana gerai toleruojamas maisto papildas, rizikų vis tiek yra.
„Dėl galimo autoimuninio atsako suaktyvinimo, beta gliukanų geriau nevartoti sergant autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė, sisteminė raudonoji vilkligė ir kt., nebent gydytojai nurodo kitaip“, – aiškina specialistė.
Be to, kaip ir kalbant apie visus kitus vaistinius preparatus ar papildus, išlieka ir galimos alerginės reakcijos rizika: „Pavyzdžiui, esant alergijai avižoms, miežiams, mielėms ar grybams, reikia vengti iš atitinkamų šaltinių gautų beta gliukanų. Tokio tipo alerginės reakcijos retos, tačiau galimos.“
Šie preparatai taip pat gali neigiamai sąveikauti su kitais papildais ir vaistais. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad ne visos sąveikos yra sveikatai palankios.
„Viena netinkamiausių beta gliukanų sąveikų yra su imunosupresantais: beta gliukanai stimuliuoja imuninę sistemą, o imunosupresantai ją slopina. Beta gliukanai taip pat gali mažinti kai kurių antibiotikų rezorbciją organizme, tad vertėtų juos vartoti paliekant bent dviejų valandų pertrauką. Vartojant bet kokius vaistus ir maisto papildus, visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – tikina G. Stankevičienė.
Visgi yra ir teigiamų derinių: „Pavyzdžiui, avižų beta gliukanai cholesterolį organizme įprastai mažina kitu būdu nei šios būklės kontrolei skiriami statinai, todėl vartojant juos kartu su šiais vaistais galima geresnė lipidų kontrolė.“
Su kitais imunostimuliatoriais (ežiuolė, cinkas, vitaminai C ir D) beta gliukanus, aiškina vaistininkė, vartoti saugu, tačiau ji rekomenduoja vengti per didelio derinių kiekio dėl galimų šalutinių reakcijų, taip pat ragina visų jų nevartoti vienu metu.
Kaip vartoti teisingai?
Beta gliukanų, aiškina pašnekovė, rinkoje galima rasti įvairiomis formomis – kapsulėse, tabletėse, sirupuose, taip pat kai kuriuose maisto produktuose – avižų gėrimuose, batonėliuose, košėse, ar net kosmetikoje. O rekomenduojamos dozės priklauso nuo to, iš kokio šaltinio beta gliukanai buvo išgauti ir kokiu tikslu juos žadama vartoti.
„Imunitetui stiprinti mielių ar grybų beta gliukanų rekomenduojama paros dozė suaugusiems yra apie 250 mg. Geriausia vartoti ryte prieš valgį, kursas turėtų būti nuo 4 iki 12 savaičių, kartojant 2–3 kartus per metus“, – pataria G. Stankevičienė.
O „cholesterolio mažinimui per parą reikėtų gauti iki 3 g avižų ar miežių beta gliukanų. Siekiant prebiotinio poveikio žarnyno mikrobiotai, patarčiau vartoti avižų ar miežių beta gliukanus, pradedant nuo 1 g per parą, vėliau didinant iki 3 g.“
G. Stankevičienė atkreipia dėmesį, kad nors beta gliukanai – vis labiau populiarėjantis produktas, jų poveikis dažnai suprantamas klaidingai.
„Svarbu suprasti, kad jis nėra „stebuklingas“, nėra „vaistas“. Dažnai klystama ir dėl dozavimo – manoma, kuo daugiau naudosime, tuo sveikesni būsime, tačiau tai nėra tiesa“, – sako ji ir priduria, kad šių medžiagų poveikiui įtakos turi organizmo imuninės sistemos būklė, amžius, vartojimo trukmė. Todėl stebuklų čia tikėtis tikrai neverta.
„Taip pat reikėtų nepamiršti, kad beta gliukanai neveikia iš karto. Jie turi kaupiamąjį efektą, tad įprastai reikia bent 2–4 savaičių reguliaraus vartojimo tikėtinam imuniteto stiprinimui“, – pabrėžia ji.