Situacija po truputį gerėja
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studijų Finansų programos direktorius dr. Dmitrij Katkov „Delfi“ pažymi, kad šiuo metu Lietuvos jaunuolių finansinio raštingumo tiksliai įvertinti negali, tačiau, jo teigimu, padėtis šioje srityje po truputį gerėja.
„Paskutinis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 2023 m. Nuo to laiko nieko naujo nebuvo daryta, kadangi tyrimai yra brangūs, juos dažniausiai finansuoja Lietuvos bankas. Dėl šios priežasties objektyvių matavimo galimybių neturime. Vis dėlto mano bendras įspūdis yra toks, kad situacija palaipsniui gerėja. Dirbu šioje srityje ir matau, kad pakankamai daug moksleivių ateina į mūsų organizuojamus seminarus bei konferencijas“, – teigia jis.
„Apskritai Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus buvo suorganizuota daug renginių, skirtų būtent moksleiviams. Daug įvairių projektų rengia ir Lietuvos bankas. Matau, kad po truputį padėtis gerėja, pačių moksleivių susidomėjimas šia tema taip pat auga“, – priduria „Delfi“ pašnekovas.
Finansinio raštingumo pradmenis siūlo įtraukti į matematikos ar ekonomikos pamokas
D. Katkov taip pat akcentuoja, kad jaunimo finansinio raštingumo padėtis Lietuvoje yra labai panaši į situaciją Europoje.
„Nėra taip, kad labai atsiliktume. Vis dėlto, aišku, šioje srityje dar tikrai yra kur padirbėti“, – sako jis.
Eksperto teigimu, finansinio raštingumo ugdymo pradmenis reikėtų privalomai integruoti į bendrąsias ugdymo programas.
„Nemanau, kad tam reikia atskiro dalyko, nes ir taip moksleiviai yra per daug apkrauti, bet informaciją apie finansinį raštingumą būtų galima įtraukti į jau egzistuojančius dalykus. Šiuo metu daugelis mokyklų Lietuvoje turi ekonomikos pamoką. Per ją, matematikos pamokas ar per kitus dalykus tikrai būtų galima šiek tiek daugiau laiko tam skirti“, – įžvalgomis dalijasi jis.
„Aišku, būtų labai gerai finansinio raštingumo pradėti mokyti anksčiau – penktoje ar šeštoje klasėje, kalbėti apie tai per pavyzdžius, interaktyvius žaidimus“, – priduria D. Katkov.
Jaunuoliai, kol patys nesusiduria su pinigais, šia sritimi nesidomi
Anot „Delfi“ pašnekovo, šiuo metu dalis mokyklų laikosi nuomonės, kad galima padaryti papildomą pamoką apie finansus, į kurią ateitų tie, kurie šia tema domisi.
Vis dėlto, pasak jo, susidomėjimo finansais, kol jaunuolis pats nesusiduria su pinigais, nėra.
„Tai nėra kažkas, kas jiems būtų labai įdomu. Dažniausiai jie susiduria su šia tema, kai gauna pirmus pinigus, kai pradeda dirbti. Tik tuomet pradeda domėtis, ką gali su gautais pinigais nuveikti – išleisti, investuoti ir kt.“, – teigia D. Katkov.
„Apskritai yra labai sudėtinga šia sritimi moksleivius sudominti iki maždaug 14–15 metų. Tam tikros mokyklos organizuoja paskaitas, pavyzdžiui, apie efektyvų planavimą ir pinigų valdymą, bet kol asmuo realiai nėra su pinigais susidūręs, susidomėjimo dažniausiai nebus“, – priduria ISM bakalauro studijų Finansų programos direktorius.
Investavimo kultūrą reikėtų puoselėti kuo anksčiau
Anot D. Katkov, pasitaiko atvejų, kai moksleiviai patys pradeda domėtis investavimu.
„Yra tokių mokinių, kurie jau yra gavę šiek tiek pinigų ir iš matematikos pamokų ar papildomų paskaitų mokyklose žino, kad jie gali būti investuoti, taip pat kad kuo anksčiau pradės tai daryti, tuo daugiau uždirbs“, – paaiškina jis.
„Vis dėlto labai dažnai jaunuoliai pamato kažkokį tai tik tok’ą arba reklamą ir pradeda investuoti į kripovaliutas, į visokiausias rizikingas akcijas. Tokiais atvejais jie paprasčiausiai praranda pirmus investuotos pinigus – išeina brangi pamokėlė“, – priduria D. Katkov.
Apskritai, anot eksperto, jaunuolių finansinis raštingumas labai stipriai priklauso nuo šeimos, mat, jeigu artimiausi žmonės šia sritimi domisi, apie tai kalba, tuomet po truputį ir jų įgūdžiai formuojasi.
„Kai žmogus sugeba valdyti savo pinigus ir kuo anksčiau to išmoksta, tuo geriau jam seksis tai daryti ateityje, kai gaus įprastą atlyginimą“, – teigia „Delfi“ pašnekovas.
D. Katkov taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusi investavimo kultūra.
„Kuo anksčiau pradėsi investuoti, kad ir labai mažas sumas, tarkime, 20–50 Eur per mėnesį, tuo didesnė bus grąža dėl ilgesnio laikotarpio ir mažesnės rizikos. Tokiu atveju asmuo paprasčiausiai daugiau sutaupo ir pirkiniams, ir ateičiai, ir pensijai. Investavimo kultūrą reikėtų puoselėti nuo kuo ankstesnio laiko“, – apibendrina jis.
ES šalyse finansinio raštingumo ugdymo tendencijos skiriasi
Bulgarijoje, kaip ir Lietuvoje, bendrojo lavinimo mokyklose nėra privalomo finansinio raštingumo ugdymo jaunesniems nei 18 metų mokiniams.
Vis dėlto naujienų portalas „Mediapool“ pažymi, kad šalies vyriausybė yra parengusi ir įgyvendina 2021–2025 m. strategiją, skirtą finansiniam raštingumui skatinti. Be to, nevyriausybinės organizacijos ir finansų sektoriaus įmonės imasi įvairių iniciatyvų, siekdamos įtraukti mokymus apie asmeninių finansų valdymą į švietimo procesą.
Tokios iniciatyvos Bulgarijoje sulaukia didelio populiarumo tarp mokinių, nes jos suteikia praktinių žinių ir įgūdžių, – pavyzdžiui, kaip sudaryti mėnesio biudžetą, pasiskolinti lėšų pirmam automobiliui, apskaičiuoti palūkanas ar priimti pagrįstus investavimo sprendimus. Finansinio raštingumo mokymuose dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, kurie vėliau įgytas žinias perduoda savo mokiniams.
Vis dėlto, kaip praneša „Mediapool“, didelės dalies Bulgarijos gyventojų finansinis raštingumas išlieka žemas. Daugiausia sunkumų kyla tiems, kurie naudojasi vartojimo paskolomis, ypač greitaisiais kreditais – dažniausiai tai mažas pajamas gaunantys namų ūkiai. Dėl nepakankamų žinių apie paskolų sąlygas ir ne visuomet veiksmingo reglamentavimo kai kurie asmenys įklimpsta į dideles skolas. Taip pat fiksuojama finansinio sukčiavimo atvejų, ypač investavimo srityje.
Žemas finansinio raštingumo lygis atsispindi ir kai kuriuose gyventojų įpročiuose – didelė dalis bulgarų savo santaupas laiko bankuose. Investavimas į kapitalo rinkas ar biržas šalyje nėra įprastas, todėl gyventojai dažniau renkasi laikyti pinigus grynaisiais arba investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Ispanijoje nuo 2014 m, finansinis švietimas oficialiai įtrauktas į pradinių ir vidurinių mokyklų programas. Pradinėse mokyklose socialinių mokslų programoje nagrinėjamos įvairios su finansiniu raštingumu susijusios temos. Ketvirtoje vidurinės mokyklos klasėje mokiniai gali pasirinkti ekonomikos dalyką, kurio dalis skirta asmeninių finansų temoms.
Vis dėlto naujausioje PISA ataskaitoje pažymima, kad 15 metų Ispanijos mokinių finansinio raštingumo rezultatai per pastaruosius metus pablogėjo. Šiuo metu jie yra 12 balų prastesni nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis. Ispanijos mokiniai surinko vidutiniškai 486 balus, palyginti su EBPO vidurkiu – 498 balais. Tai reiškia, kad, lyginant su ankstesniu 2018 m. tyrimu, Ispanijos rezultatai sumažėjo šešiais balais.
Nepaisant šių iššūkių, šalyje toliau stiprinamos viešos ir privačios iniciatyvos, skirtos finansiniam raštingumui ugdyti. Viena svarbiausių – Finansinio švietimo planas, įgyvendinamas bendradarbiaujant Nacionalinei vertybinių popierių rinkos komisijai, Ispanijos bankui ir Ekonomikos ministerijai. Šios strategijos tikslas – stiprinti gyventojų finansinę kultūrą, suteikiant jiems žinių ir priemonių, padedančių priimti pagrįstus ir atsakingus ekonominius sprendimus.
Aukštą finansinio raštingumo lygį turi mažuma ES gyventojų
Remiantis ES atliktais tyrimais, mažiau nei 20 proc. bendrijos piliečių turi aukštą finansinio raštingumo lygį.
Be to, remiantis naujausiais 2023 m. duomenimis, Lietuvių finansinės žinios pablogėjo beveik 20 proc. – atsiliekame nuo kitų 39 šalių vidurkio. Tai atskleidė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro iniciatyva Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas pagal EBPO ekspertų parengtą metodiką. Paskutinį kartą Lietuva tokiame tarptautiniame tyrime dalyvavo 2015 m. 2023 m. tyrime dalyvavo 39 pasaulio šalys, 20 iš jų – ES valstybės.
Iš viso tyrime buvo apskaičiuoti trys indeksai: finansinio raštingumo, finansinės gerovės ir pirmą kartą – skaitmeninio finansinio raštingumo.
Lyginant šio tyrimo rezultatus su 2015 m. tyrimo duomenimis, finansinio raštingumo indekso reikšmė mūsų šalyje pablogėjo nuo 62 iki 56 balų. Lietuvoje minimalų bazinį žinių lygį pasiekusiais (surinkusiais ne mažiau kaip 70 balų iš 100) galime laikyti tik penktadalį – 23 proc. apklaustųjų.
Prastesnį finansinį raštingumą demonstruoja žemesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat jaunesni nei 30 m. bei vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys. Taip pat vis dar esama nežymaus skirtumo tarp vyrų ir moterų: pastarųjų raštingumo lygis žemesnis.
Lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis 39 šalimis, pagal finansinio raštingumo balą Lietuva yra 31 vietoje. Nesiekiame bendro šalių finansinio raštingumo indekso reikšmės vidurkio, kuris yra 60 balų. Iš tyrime dalyvavusių ES šalių lenkiame tik Kiprą, Rumuniją ir Italiją. Latvijos (59) ir Estijos (67) gyventojų rezultatai taip pat buvo geresni nei lietuvių. Didžiausias finansinio raštingumo indeksas apskaičiuotas Vokietijoje – 76.
Lietuvoje skaitmeninio finansinio raštingumo indeksas siekia 45 balus. Tyrime dalyvavusiose šalyse vidutinė skaitmeninio finansinio raštingumo indekso reikšmė yra aukštesnė – 53 balai. Mus lenkia Latvija (46 balai) ir Estija (64 balai).
Finansinės gerovės indeksas Lietuvoje (44) yra aukštesnis už bendrą kitų tyrime dalyvavusių šalių vidurkį (42). Taip pat lenkiame Latviją (43) ir Estiją (41). Tačiau mūsų finansinės gerovės indeksas yra žemesnis už tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkį, kuris yra 47 balai. Aukščiausią balą surinko Vokietija – 73.