Jie įregistravo tai numatantį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą.
Jei Seimas pritartų, teisė į šeimos susijungimą būtų palikta tik Lietuvos piliečių šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, kai tai būtų pateisinama humanitariniais motyvais – pavyzdžiui, pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms.
Projekto autorius, parlamentaras Vytautas Sinica teigia, kad neįgyvendinus šio pokyčio, nuo kitų metų į Lietuvą papildomai gali atvykti apie 60 tūkst. užsieniečių, kurių išlaikymo našta tektų šalies mokesčių mokėtojams.
„2026 metais, praėjus 3 metams nuo masinės imigracijos Lietuvoje pradžios, pasinaudojant šeimų susijungimo teise į mūsų šalį galėtų atvykti apie 60 tūkst. papildomų užsieniečių, kurie būtų nebe darbo migrantai, o beveik išimtinai nedirbantys asmenys. Toks papildomas užsieniečių antplūdis greta šalyje jau esančių daugiau nei 200 tūkst. asmenų iš ne ES valstybių narių turėtų reikšmingą poveikį Lietuvos demografinei sudėčiai, kultūriniam vientisumui ir tapatybei, ypač didžiuosiuose miestuose, kuriuose akivaizdžiai ir telkiasi užsieniečių iš Azijos ir Afrikos šalių bendruomenės“, – pažymi V. Sinica.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas čia gyvenančių užsieniečių šeimos nariams (ar tiesioginės aukštutinės linijos artimiesiems giminaičiams) kelia Lietuvai didžiulę grėsmę.
„Iš esmės tai reiškia, kad mokesčių mokėtojams gali tekti išlaikyti tokio Lietuvoje įsidarbinusio užsieniečio nepilnamečius vaikus, suteikti jiems iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamas švietimo, o kitiems šeimų nariams ir sveikatos apsaugos paslaugas. (…) Užsieniečiui leidus šeimos susijungimo pagrindu atsivežti į Lietuvą gyventi visą savo šeimą, mokesčių mokėtojams gali tekti tokio užsieniečio šeimą papildomai remti ir per socialinės paramos sistemą“, – sako projekto autorius.
Anot V. Sinicos, darbo imigracija, leidžiant į Lietuvą atvykti užsieniečiams, kurie čia ketina dirbti, yra grįsta pragmatiniais tikslais. Valstybė ir visuomenė, pasak jo, siekia gauti naudą iš tokio užsieniečio darbo, jo kuriamos pridėtinės vertės bei sumokamų mokesčių.
„Atskira diskusija, ar tai pasitvirtina, tačiau būtent toks yra deklaruojamas valstybės tikslas. Tačiau jei vietoje naudos valstybei ir patiems mokesčių mokėtojams tenka pareiga prisidėti prie tokio užsieniečio šeimos išlaikymo – per teikiamas sveikatos, švietimo paslaugas, socialines išmokas ar tuos pačius vaiko pinigus – tai reiškia, kad valstybės biudžetas iš darbo imigracijos gauna ne naudą, bet priešingai – patiria žalą. Todėl teikiamais įstatymo pakeitimais yra siūloma palikti teisę į šeimos susijungimą tik Lietuvos piliečių šeimos nariams, taip pat tiems užsieniečiams, kuriems šeimos susijungimas būtų pateisinamas humanitariniais motyvais: pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms”, – sako V. Sinica.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą kartu su V. Sinica teikia parlamentinės laikinosios grupės „Prieš masinę imigraciją“ nariai: Rima Baškienė, Kęstutis Mažeika, Ligita Girskienė, Rimas Jonas Jankūnas, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Vitalijus Šeršniovas, Andrius Busila, Martynas Gedvilas.