Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie Robertą Kauną – politiką, kurį prezidentas turėtų patvirtinti naujuoju krašto apsaugos ministru. Portalas „Kas vyksta Kaune“ išanalizavo dvidešimties miesto tarybos posėdžių protokolus, viešai prieinamą informaciją ir pateikia faktinę R. Kauno veiklos bei viešų pasisakymų apžvalgą.
Veikla miesto taryboje
R. Kaunas pasižymėjo gana aukštu dalyvavimo rodikliu – jo komitetų ir tarybos posėdžių lankomumas siekia 86 proc. Per kadenciją jis sudalyvavo maždaug 20 tarybos posėdžių.
Nuo 2023 m., kai tarybos nariams pradėtas mokėti oficialus atlyginimas ne per „čekučius“, jam priskaičiuota 17 930,66 eurų.
Politikas du kartus pareiškė nusišalinimą nuo sprendimo projektų „Dėl veiklos su verslo liudijimu mokesčių nustatymo“.
Taryboje išsiskyrė keliais pasisakymais ir iniciatyvomis. Palaikydamas paminklo Algirdui Mykolui Brazauskui statybą, R. Kaunas pasiūlė papildomai įrengti Prezidentų alėją Kaune.
Politiko kreipimaisi ir klausimai:
• Viešu laišku kreipėsi į TS-LKD frakcijos narius, išreikšdamas susirūpinimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos planų steigti pusiaukelės namus ir probacijos tarnybos Kauno skyriaus padalinį Šakių kaime, Domeikavoje.
• Kėlė klausimą, kodėl viešajame transporte nėra galimybės atsiskaityti banko kortele.
• Atkreipė dėmesį į miestiečių nusiskundimus dėl netvarkingai paliekamų elektrinių paspirtukų, prasidėjus šiltajam sezonui.
• Kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių dėl Vaišvydavos bendruomenės infrastruktūros poreikių – trūkstamo apšvietimo, takelių ir dviračių takų. Šią temą ne kartą aprašė portalas „Kas vyksta Kaune“, primindamas, kad prie miesto prijungto mikrorajono gyventojai iki šiol nesulaukia šaligatvių ir kitų elementarių sąlygų.
• Siūlė atidėti sprendimo projektą, kai miesto valdžia nusprendė seną ledo areną paversti kito sporto aikštele.
• Atkreipė dėmesį į savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programos punktą, kuris leidžia finansuoti tik jau renovuotus daugiabučius.
R. Kauno tarybos nario veikla baigėsi 2024 m. pabaigoje, kai per rinkimus jis buvo išrinktas į Seimą.
Robertas Kaunas (kairėje) / R. Tenio nuotr.
Politinė laikysena ir reputacija
Kolegų vertinimu, R. Kaunas laikomas neblogu vadybininku, kuris gerai komunikavo skyriuje ir neturi blogos reputacijos partijoje.
Jis – liberalesnių pažiūrų nei dauguma socialdemokratų, kadaise pasisakydavo dėl moterų teisių, o viešajame gyvenime buvo tarp aktyvių „Žalgirio“ sirgalių.
2023 m. R. Kaunas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno skyriaus pirmininku.
Partijos viduje jis buvo minimas kaip kandidatas į Kauno merus – tiek partijos rėmuose, tiek už jų ribų.
Savivaldos lygmeniu jis nelabai išsiskyrė, tačiau buvo pakankamai palankus dabartinei miesto valdančiajai daugumai.
Pasak partijos šaltinių, jaunesni socialdemokratai jį palaiko, o vyresni vertina skeptiškiau.
R. Kaunas turi gerą partijos vadovybės užnugarį, tačiau neaišku, ar tai – Gintautas Paluckas, Mindaugas Sinkevičius ar Inga Ruginienė. Kiti šaltiniai įvardina, kad jį stipriai palaiko Seimo narė Orinta Leiputė.
Dalis vyresnių socdemų neviešuose pokalbiuose stebisi, kaip politikas su tokia maža politine patirtimi staiga siūlomas į vienos svarbiausių ministerijų vadovus. Jie tai sieja su socialdemokratų partijos lyderių stoka.
Tuo pat metu politiko komandos nariai aktyviai siekia formuoti visuomenės nuomonę, skatindami partijos narius balsuoti įvairiose apklausose. Kai kurie jų teigia, kad prašo atsiųsti įrodymus („screenshotus“) apie dalyvavimą.
R. Kauno kelias į Seimą ir link Vyriausybės buvo labiau struktūrinės politinės bangos, o ne asmeninės sėkmės rezultatas. Kaune socialdemokratai laimėjo ne dėl ryškių kandidatų, o dėl rinkėjų balsavimo prieš konservatorių partiją. Iš devynių Kauno regiono apygardų šešiose antrajame ture dalyvavo socialdemokratų kandidatai – ir visose jie laimėjo.
Nors gali pasirodyti, kad socdemai Kaune įgavo ženklų rinkėjų pasitikėjimą, politikos ekspertai teigia, kad tai buvo balsavimas už Vilijos Blinkevičiūtės pažadą būti premjere.
Patekęs į parlamentą, R. Kaunas tapo patogiu kompromisu partijos vadovybei – neambicingas, bet lojalus, be aštrių kampų.
Maždaug prieš mėnesį jis tapo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu.
Robertas Kaunas / M. Patašiaus nuotr.
R. Kauno veikla versle
Iki tapdamas Seimo nariu, R. Kaunas vadovavo UAB „Inkodus“. Šiuo metu įmonės direktorė – darbuotoja Jurgita Turlė.
Nuo 2019 m. R. Kaunas yra vienintelis įmonės akcininkas, anksčiau ją valdė kartu su buvusia sutuoktine.
Pagal viešai prieinamą informaciją, įmonė teikia programuotojų nuomos paslaugas, o dalį jų eksportuoja į Vokietiją ir Švediją.
Joje šiuo metu dirba 17 darbuotojų. Praėjusiais metais įmonės apyvarta siekė apie 2 mln. eurų, o grynasis pelnas – 148 tūkst. eurų.
Vieši komentarai internete
R. Kauno senesni komentarai įvairiomis temomis vis dar pasiekiami viešoje erdvėje. Jie atskleidžia jo tiesmuką ir kritišką požiūrį į politiką bei valdžios veikimą.
2014 m., reaguodamas į pranešimus apie galimą Rusijos karių perdislokavimą, jis rašė:
„ES, Nato ir Jav jau pareiškė gilų susirūpinimą? Nebūtų mižnių ir tinginių rankose, tai va Nato ir Jav, kartu su Ukraina surengtų kokias nors karines pratybas Juodojoje jūroje, tai gal rusas pagalvotų prieš kartodamas Gruzijos scenarijų… O dabar….“
2018 m., po straipsniu apie Lietuvos banko siūlymus naikinti verslo liudijimus ir įvesti visuotinį NT mokestį, jis komentavo:
„Sumažinti Seimo narių, Vyriausybės narių, Lietuvos banko vadovybės algas ir tikrai nemažai susitaupys į biudžetą. Jei ryžtingų veiksmų reikia, tai vat čia pats pirmas būtų.“
Tais pačiais metais, reaguodamas į straipsnį apie šlapinimąsi į jūrą, R. Kaunas rašė:
„Jomajo ta Baltijos jūra tiek užteršta, tiek cheminio ginklo ten palaidota, kad tu myžk nemyžes, blogiau nebebus jau.“
Ministro skyrimas – politiniai mainai tarp prezidento ir socdemų?
Premjerė I. Ruginienė trečiadienį griežtai paneigė viešojoje erdvėje sklandančias kalbas apie esą vykstančius politinio susitarimo mainus tarp Vyriausybės ir Prezidentūros, susijusius su R. Kauno skyrimu krašto apsaugos ministru bei Gitano Nausėdos teikiama kandidatūra į Konstitucinio Teismo teisėjus.
Robertas Kaunas ir Gitanas Nausėda / BNS nuotr.
„Visiška nesąmonė. Tokių kalbų ir mainų tikrai nebuvo“, – žurnalistams sakė I. Ruginienė, pridūrusi, kad tokios kalbos jai kelia „kartais šypseną, kartais nuostabą“.
Apie jokius „mainus“ kalbant dėl Seime svarstomo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano Haroldo Šinkūno kandidatūros tvirtinimo kalbas atmetė ir Prezidentūra, ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Ne, neteisingos“, – paklaustas, ar tokios kalbos pagrįstos, atsakė J. Olekas.
Kaip primena BNS, prezidentas antradienį dar kartą pateikė H. Šinkūno kandidatūrą, kuri spalio 21 d. buvo atmesta Seime – už balsavo 53, prieš 44, susilaikė 22 parlamentarai. Tuomet buvo spėjama, kad dalis valdančiosios koalicijos narių balsavo prieš.
Prezidentas G. Nausėda tąsyk tai aiškino kaip reakciją į jo veto dėl vadinamos „čekiukų“ bylos, tačiau socialdemokratai šiuos teiginius neigė.
Tuo metu R. Kaunas pirmadienį lankėsi Prezidentūroje, o po susitikimo šalies vadovas teigė, jog „kandidato pasirengimas nustebino“ ir kad sprendimą dėl jo skyrimo priims šią savaitę, jei „viskas bus tvarkoje“.
Seimo pirmininkas J. Olekas po susitikimo sakė manantis, kad prezidentas sutinka su valdančiųjų pozicija, jog R. Kaunas yra tinkamas vadovauti Krašto apsaugos ministerijai.
Naujo ministro poreikis kilo po to, kai iš pareigų buvo atleista Dovilė Šakalienė, praradusi premjerės pasitikėjimą.