Spektaklyje – paprasti pokalbiai nepatogiomis temomis
„Iš tiesų, tai yra žaismingas reikalas. Aš manau, kad publikai tikrai reikia ir šito.
Dramų turime – ačiū Dievui, kad jų turime – bet kartais reikia ir tokių pikantiškų komedijų, kai mama leidžia sau būti tokia atvira, paprasta ir lengvai kalbėti apie dalykus, apie kuriuos žmonės nutyli: tarkime, žmonės nutyli apie seksualinius dalykus – čia yra tokia tabu tema. O aš tada sakau: palaukite, jeigu galime kalbėti apie atostogas, apie prabangius automobilius, apie kavytę, apie susitikimus, kodėl negalime kalbėti apie vieną didžiausių gyvenimo malonumų? Kodėl negalime kalbėti apie seksą?“ – taip intriguojančiai dar laidos pradžioje spektaklį, kuriame pati įkūnija Barbaros vaidmenį, pristatė aktorė E. Jackaitė.
Anot Eglės, spektaklyje ji, kaip mama, apie viską kalba itin paprastai: „Mama tą pasako taip paprastai ir lengvai, kad ir nekyla kažkokių miglotų minčių. Deividui, spektaklyje – Tomui, čia jau kitaip. Tu pasipasakok, kaip tu jautiesi“.
Sulaukęs tokio kolegės paraginimo, laidoje savo ruožtu apie tai, kaip šį spektaklį mato jis pats, prabilo ir aktorius D. Breivė.
„Aš tokį vaidmenį spektaklyje ir atlieku, kuris atstovauja tą baimę išeiti iš tam tikrų standartų, turi baimę kalbėti apie šiuos dalykus, kurie yra absoliučiai normalūs ir egzistuojantys kiekvieno gyvenime. Galų gale, tai yra tos pačios meilės dalis.
Be to, spektaklis dar yra ir apie tai, kad meilė yra labai akla ir ji gali ateiti, nepaisant jokių aplinkybių. Kad ir kokia ta šeimynėlė, jo požiūriu, būtų labai atvira ir keista – ta meilė vis tiek randa savo kelią“, – kalbėjo jis.
„Tas ir yra įdomu – priešingybės traukia. Mano šeimoje, kaip aš sakau Adamsų šeimynėlėje, žmonės tokie kitokie, nors jiems atrodo, kad tokiais būti natūralu. Mums jis [Tomas – aktorius D. Breivė] atrodo kitoks: kaip jis gali to nesuprasti, kodėl jis tą slepia?“ – tęsė E. Jackaitė.
Taigi, pasak aktorių, spektaklis „Mama mūsų lovoje“ kai kuriuos žiūrovus gali ir lengvai šokiruoti: „Žiūrovai irgi juk truputėlį pasislėpę. Jiems atrodo: kaip tu paklausei to? Juk čia ta zona, jokiu būdu nekalbėkime. Kiek sureikšminame, tiek ir reikšminga. Gali būti daug vulgarių dalykų, bet mes apie viską kalbame paprastai ir lengvai – kalbame apie dalykus, kurie mūsų visuomenėje yra užslėpti“.
Prieš spektaklį – atviri Eglės Jackaitės prisipažinimai
Kaip pasakota laidoje, spektaklio aktoriai jau spėjo surengti generalinę repeticiją, vykusią prieš pat premjerą. Vis dėlto, ne visi gali pasidalinti įspūdžiais, kaip ji praėjo – pasirodo, E. Jackaitė yra vienintelė trupės narė be dublerės, tad būtent jai tenka dalyvauti kiekviename etape ir prisiimti visą atsakomybę.
„Aš vakar nevaidinau“, – sakė D. Breivė.
„O aš esu šioje komandoje vienintelė, kuri neturi dublerės – man vaidinti reikia ir šiandien, ir rytoj, ir poryt… Iš tikrųjų, visai tuo džiaugiuosi. Tikiuosi, kad susitvarkysiu. Dieve, duok sveikatos.
Žiūrovas spektaklį priėmė. Žiūrovas juokėsi. Aišku, mes buvome įsitempę ir jautresni – tai buvo pirmasis susitikimas“, – teigė E. Jackaitė.
Bet pirmasis susitikimas, anot jos, nepaisant tam tikrų smulkmenų, vis tiek praėjo puikiai. O ir tęsti darbus bus tikrai įdomu.
„Apskritai, mane nėra paprasta prajuokinti, bet, kai skaičiau šią pjesę, aš juokiausi iki ašarų. Man ji labai patiko“, – sako Eglė.
Ir nors ji yra tikra scenos profesionalė, E. Jackaitė visiškai neslepia – prieš spektaklį jai tikrai kyla didelis jaudulys. O tai – visiškai natūralu.
„Stresiukas daro savo ir tai yra natūralu. Jeigu tu nebesijaudini, neik į sceną“, – teigė moteris.
Dar daugiau detalių apie spektaklį ir gražų aktorių kvietimą į jį išgirskite laidoje „Delfi diena“ Jos įrašas – straipsnio viršuje.