Vietoje atsakymų į klausimus – pranešimai spaudai
Žurnalistas T. Janonis spalio 29 d. kreipėsi su paklausimu į valstybinę įstaigą (Statybos sektoriaus vystymo agentūrą prie Aplinkos ministerijos – SSVA), tačiau atsakymo sulaukė spalio 31 d., kai SSVA jau išleido pranešimą savo internetiniame puslapyje.
Šiame pranešime iš esmės atsakyta į visus „Delfi“ paklausime išdėstytus klausimus. Tik tada, kai SSVA puslapyje buvo paskelbta informacija, buvo atsakyta į „Delfi“ klausimus dėl Renatos Saulytės įdarbinimo aplinkybių.
R. Saulytės įdarbinimas SSVA Administravimo ir finansų padalinio vadovės pareigose, anot T. Janonio, yra visuomenei aktuali ir svarbi tema, nes ją Aplinkos arba Energetikos ministerijose žadėjo įdarbinti „Nemuno aušros“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, teikęs jos kandidatūrą į aplinkos ministres.
Vis dėlto R. Saulytės kandidatūra į aplinkos ministres sukėlė tiek opozicijos, tiek visuomenininkų pasipiktinimą, nes ji esą neturėjo nei politinės, nei dalykinės kompetencijos.
Jos atžvilgiu skeptiškas buvo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Galiausiai premjerė Inga Ruginienė R. Saulytės kandidatūros prezidentui neteikė.
Galiausiai „Delfi“ Statybos sektoriaus vystymo agentūros prašė suteikti informaciją, kas šiuo atveju sudarė atrankos komisiją, kuri nusprendė, kad konkursą laimėjo R. Saulytė. Prašėme įvardyti, vardus, pavardes ir pareigas.
„Komisiją sudarė 4 skirtingų SSVA padalinių darbuotojai. Deja, konkrečių komisijos narių asmens duomenų, laikantis BDAR reikalavimų, atskleisti negalime. Teikiame išsamų argumentavimą.
Komisijos narių vardai ir pavardės yra asmens duomenys, nes jie leidžia tiesiogiai identifikuoti fizinius asmenis (BDAR 4 str. 1 p.). Todėl jų teikimas tretiesiems asmenims yra asmens duomenų tvarkymas, kuriam būtinas teisinis pagrindas pagal BDAR 6 str. 1 d. Pagal BDAR 6 str., duomenys gali būti teikiami tik esant aiškiam teisiniam pagrindui. Viešasis interesas savaime nėra absoliutus pagrindas.
Šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo teikti komisijos narių pavardžių, nes tai nėra teisės aktuose nustatyta pareiga, šie asmenys nėra viešosios pareigybės atstovai, jų pavardžių viešinimas nėra būtinas viešojo intereso užtikrinimui.“
„Delfi“, gavusi neigiamą atsakymą, su juo negalėjo sutikti ir kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl situacijos išaiškinimo.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėja Žydra Klevinskaitė teigė, kad žurnalistai turi teisę gauti prašomą informaciją.
„Atsižvelgdami į išdėstytus paklausimo argumentus, pažymime, kad Statybos sektoriaus vystymo agentūra nepagrįstai sprendžia, jog Atrankos komisijos narių vardų, pavardžių ir pareigų pateikimas žurnalistams nėra būtinas viešojo intereso užtikrinimui. (…)
Šiuo atveju įvertinus, kad informacijos teikimo prašyme yra nurodyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga – saviraiškos ir informacijos laisvės įgyvendinimas, kai asmens duomenys reikalingi publikacijos ar kitos formos kūrinio rengimo tikslais, siekiant informuoti visuomenę apie jai svarbius klausimus (pateikti visuomenei socialiai reikšmingą informaciją, nuomones ar idėjas), t. y. kai atsiranda teisėtas interesas, taip pat tai, kad informacijos teikimo prašymą pateikė tinkamas subjektas, t. y. žurnalistas, preziumuotina, kad prašoma pateikti informacija yra būtina siekiant teisėto tikslo ir informacija turi būti teikiama“, – teigė Ž. Klevinskaitė.
Primename, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos yra kontroliuojamos „Nemuno aušros“ partijos. R. Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ į žemės ūkio ministrus delegavo Andrių Palionį, į aplinkos ministrus – Kastytį Žuromską.
A. Milašius, „Delfi“ „Verslo požiūrio“ skilties redaktorius, spalio 30 d. nusiuntė užklausą į Žemės ūkio ministeriją, nes ūkininkai pradėjo skųstis, kad vėluoja išmokėjimai gavusiesiems paramą. Esą priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ neliko pinigų, kaip kalbama – 20 milijonų eurų, todėl kyla grėsmė, kad ūkininkai nesugebės atsiskaityti su įrangos tiekėjais, statybų rangovais, padėjusiais įgyvendinti ūkiams projektus.
Klausimas buvo, kas nutiko, kodėl ir ko laukti ūkininkams. Tačiau užuot atsakiusi į klausimus penktadienio popietę Žemės ūkio ministerija tiesiog atsiuntė ką tik išplatiną pranešimą spaudai: „Ūkininkams nerimauti neverta: KPP projektai bus baigiami Strateginio plano lėšomis – jokių naujų įsipareigojimų“. Jokių realių paaiškinimų, kodėl taip nutiko ir kas realiai kaltas, nebuvo.
„Kreipiausi į Danguolę Starkuvienę, vyriausiąją ŽŪM ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus specialistę, su klausimu, kodėl taip elgiamasi. Atsakymas buvo: „Toks sprendimas“. Į tolimesnius klausimus specialistė tiesiog nebeatsakinėjo. Kas priėmė šį sprendimą, sužinoti nepavyko. Ministras A. Palionis tikino, kad apie „Delfi“ kreipimąsi ir mėginimą sužinoti, kas vyksta, nežinojo“, – teigė A. Milašius.
Žurnalisto teigimu, Žemės ūkio ministerija iki šiol į jo klausimus neatsakė.
Skirmantas Malinauskas: tai yra žema
Į šią situaciją itin skeptiškai sureagavo tinklrašatininkas S. Malinauskas. Jo teigimu, išankstinis informacijos paviešinimas yra žurnalisto laiko ir darbo vagystė ir tai yra žema.
„Informacija yra didžiausias kiekvieno žurnalisto turtas. Žurnalistai yra verti tiek, kiek turi šaltinių ir kiek šaltiniai jais pasitiki. Jei turi išskirtinę informaciją, tačiau privalai užduoti klausimą institucijai, tokios informacijos paviešinimas yra žurnalisto laiko ir darbo vagystė.
Tai žema, tai griauna pasitikėjimą institucija, tai blogina santykius tarp žiniasklaidos ir valdžios atstovų. Deja, tokia praktika tampa vis dažnesnė ir ją vis dažniau naudoja skirtingos įstaigos.
Nesvarbu, ar tai klausimas apie ikiteisminį tyrimą, ar apie įdarbintą viešą asmenį, ar kita tema. Dažnai skandalingą istoriją bandoma užgniaužti staigiai sukurptu pranešimu spaudai. Va, žiūrėkit, mes nieko neslepiam, mes patys tai išsiplatinom. Žurnalistai ir jų profesinės organizacijos ne kartą reiškė savo poziciją prašydami atsakingų asmenų taip nesielgti, bet panašu, kad daliai jų tai nė motais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pats stengiuosi informaciją tikrinti savo šaltiniais, dokumentais, kitais būdais ir labai retai siunčiu kam nors klausimus. Tai visada reiškia informaciją nutekėjimą, laiko tempimą ir labai retai atsakymai būna nuoširdūs. Dažniausiai, vos kelios formalios eilutės“, – teigė S. Malinauskas.
Anot jo, žiniasklaida turi reikalauti valstybinių institucijų tarnautojų atsakomybės.
„Tai turi keistis, o žiniasklaida turi prisiminti taip besielgiančius asmenis ir reikalauti jų atsakomybės. O jei tai nepavyksta, tokiu atveju žurnalistai galėtų susitarti ir kurį laiką nedėti jokių taip besielgiančių asmenų pranešimų spaudai, komentarų, ignoruoti jų kvietimus į spaudos konferencijas ir panašiai. Galiausiai, tai nėra tik žurnalistų problema. Ji visų mūsų, nes taip pažeidžiama mūsų teisė žinoti“, – aiškino S Malinauskas.
Agnė Širinskienė: toks elgesys yra apgailėtinas
Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Širinskienė taip pat negailėjo kritikos „Nemuno aušros“ kontroliuojamoms ministerijoms.
„Tikriausiai jau neturėtų stebinti „Nemuno aušros“ išpuoliai prieš demokratinės valstybės institutus (pvz., teisėsaugą, teismus) ar valstybės poreikius, kaip antai krašto gynyba. Žiniasklaida taip pat nėra išimtis, tik, panašu, nuo pavienių lyderio išpuolių prieš konkrečius žurnalistus yra pereinama prie bandymo kenkti žurnalistikai kaip tokiai. Tą pokytį ir rodo paskutiniai įvykiai, kuomet viena po kitos „Nemuno aušros“ bandomos užvaldyti institucijos žurnalistams neatsako į klausimus ir vietoj to ima platinti pranešimus spaudai, taip bandydamos užgniaužti bet kokius sau nepalankius žurnalistinius tyrimus. Toks elgesys yra apgailėtinas ir labai gaila, kad premjerė tylėdama toleruoja tokį ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų elgesį su žurnalistais“, – teigė Seimo narė A. Širinskienė.
Tačiau jai nemažai klausimų kelia ir R. Saulytės įdarbinimas SSVA.
„Kitas dalykas šioje situacijoje – apmaudi kadrų politika, kai į ministrus dėl savo nulinės patirties aplinkos politikos srityje netikusį asmenį bandoma „įkišti“ į ministerijos pavaldumo įstaigą, taip surandant vietą ne kompetencijai atsiskleisti, bet pasišildyti. Sakyčiau, kad toks valdančiųjų elgesys darbinant savus, nors ir be specialių žinių ir kompetencijų, taps ypatingu šios kadencijos skiriamuoju bruožu, kurį dar ilgai prisiminsim“, – aiškino A. Širinskienė.
Aistė Gedvilienė: naujienos, kurias norėtųsi laikyti „po kilimu“
Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Aistė Gedvilienė taip pat išreiškė nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija.
„Yra naujienų, kuriomis dalintis nėra gero laiko. Akivaizdu, kad tik ką nesėkmingai į Aplinkos ministrus kandidatavusios, R. Žemaitaičio atvirai proteguojamos R. Saulytės darbo pradžia SSVA vadovybėje, ar vėluojanti parama ūkininkams yra naujienos, kurias norėtųsi laikyti „po kilimu“ su viltimi, kad žinia po kurio laiko taps pasenusi ar išsispręs savaime. Taiklūs žurnalistų klausimai griauna numatytą strategiją. Toks bendradarbiavimo su žiniasklaida stilius rodo valdžios siekį kontroliuoti informacijos toną ir naratyvą, o informacijos valdymas tampa prioritetu prieš viešą atskaitomybę“, – teigė A. Gedvilienė.
Lina Bušinskaitė: tai nėra normali praktika
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė sukritikavo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų elgesį.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės L. Bušinskaitės teigimu, valstybės institucijos ne tik turi, bet ir privalo teikti informaciją visoms mūsų šalies žiniasklaidos priemonėms, taip pat ir portalams.
„Visų pirma todėl, kad valstybės institucijos yra išlaikomos iš visų mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigų, tad labai svarbu skaidrumas, atskaitingimumas prieš visuomenę. Žiniasklaidos priemonės, galima sakyti, yra tarpininkai tarp valstybės institucijų ir visuomenės. Taip buvo, yra ir bus demokratinėse visuomenėse. Tad labai svarbu kurti ryšį, bendrauti, bendradarbiauti, teikti informaciją, atsakyti į klausimus žiniasklaidai, net kai jie būna nepatogūs ar kitokių norėtųsi.
Žiniasklaidos atstovai, žurnalistai atlieka savo tiesioginį darbą informuodami visuomenę. Įvertinus visa tai kviečiame institucijas bendrauti, bendradarbiauti ir teikti informaciją redakcijoms, kurios atlieka savo darbą, siekdamos informuoti visuomenę. Išplatinti pranešimą žiniasklaidai užuot atsakius į pateiktus žurnalistų klausimus nėra įprasta ir normali praktika“, – teigė L. Bušinskaitė.
Audrius Vanagas: situacija pasikeitusi
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas neigiamai įvertino Žemės ūkio ministerijos komunikaciją.
„Situacija su komunikacija pasikeitusi. Jau kuris laikas informacija išeina arba oficialių pranešimų pagalba ar per per žiniasklaidos pusryčius. Apie kai kuriuos sprendimus ir jų motyvus, kodėl taip daroma, asociacijos sužinojo tik perskaičiusios spaudoje. Normaliai su tais sprendimais turi būti supažindinamos asociacijos. Geras pavyzdys, kai buvo nuspręsta investicijų pinigų į žemės ūkio valdas likutį grūdininkų pinigų iš naujojo strateginio plano atiduoti kitiems sektoriams paliekant grūdininkystės ūkius be investicijų iki pat 2028 metų, paliekant apie 50 proc. visų žemės ūkio pajamų generuojanti sektorių savieigai. Blogybė, kad tai buvo padaryta be diskusijų su grūdininkais apie sprendimą sužinojus iš žiniasklaidos“, – teigė A. Vanagas.
Žurnalistų sąjunga: toks elgesys nekorektiškas
Lietuvos žurnalistų sąjunga taip pat neigiamai įvertino „Nemuno aušros“ kontroliuojamų ministerijų elgesį.
„Mūsų vertinimu, toks elgesys yra nekorektiškas. Tikrai nėra normali praktika, kad sulaukus žurnalistų klausimų pirmiausia į juos nėra atsakoma, o vietoje to platinamas pranešimas. Mūsų nuomone, taip bandoma žlugdyti visuomenei svarbų analitinį žurnalistų darbą, valstybinėms institucijoms kritišką informaciją bandant pateikti sau naudinga linkme“, – teigiama Lietuvos žurnalistų sąjungos išplatintame pranešime.