Pokrovskas laikomas paskutine reikšminga kliūtimi, trukdančia Rusijos kariams priartėti prie Slovjansko ir Kramatorsko – vienintelių didžiųjų Donecko regiono miestų, kurie vis dar yra Ukrainos kontrolėje ir į kuriuos ilgą laiką pretendavo Kremlius, rašo laikraštis „The New York Times“.
Kodėl jo reikia Kremliui?
Pokrovsko užėmimas galėtų padėti Kremliaus propagandai skleisti naratyvą, kad Rusija veržiasi į priekį mūšio lauke, o karas Ukrainai taps tik sunkesnis, jei ji nepriims Maskvos griežtų sąlygų nutraukti karinius veiksmus. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą ignoravo JAV lyderio Donaldo Trumpo raginimus nutraukti ugnį ir tęsė puolimą fronto linijoje.
Pokrovskas 2025 metų lapkritį
Ukraina, savo ruožtu, kovoja dėl Pokrovsko iš dalies tam, kad paneigtų šį naratyvą, ypač siekdama gauti daugiau paramos iš nenuspėjamos D.Trumpo administracijos.
Laikraštis pastebi, kad, be geopolitinės žinutės, Pokrovsko praradimo Ukrainai karinė reikšmė gali būti gana menka. Rusijos laipsniški pasiekimai kainuoja daug. Nors Ukraina siekia išlaikyti miestą, kariniai vadovai tvirtina, kad dideli nuostoliai šiame regione, už kuriuos atsakingos Ukrainos pajėgos, iš esmės kenkia visai Rusijos karinei kampanijai.
„Stebina tai, kad Rusijos pajėgoms užtruko tiek ilgai pasiekti tai, kas buvo V.Putino pagrindinis prioritetas. Tai verčia susimąstyti tuos, kurie prognozuoja greitą Donecko užėmimą“, – sakė vyresnioji Pentagono pareigūnė buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje Laura Cooper.
Leidinys teigia, kad kovos Ukrainoje panašėja į „stumimąsi per betono masę“. Atvirose fronto zonose dronai padaro bet kokį judėjimą iki 25 kilometrų gilyn mirtinai pavojingu – ši zona vadinama „žudymo zona“. Sunki įranga, įskaitant tankus, joje beveik nenaudojama.
Ukrainos kariai slepiasi slėptuvėse ir sugriautuose pastatuose. Rusijos pajėgos juda trumpomis atkarpomis grupėmis po du ar tris žmones.
Ukrainos karių teigimu, jie tikisi, kad karas tęsis panašiu stiliumi: rusai aukos milžinišką karių skaičių už minimalų teritorijos prieaugį. Iš viso, pagal neseniai atliktą tyrimą, beveik vienas milijonas Rusijos karių žuvo arba buvo sužeisti – daugiau nei dvigubai daugiau nei Ukrainos.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių situacijos Pokrovske pablogėjimą, buvo Rusijos puolimas į rytus nuo Dobropilės rugpjūčio mėnesį“, – sakė vyresnysis tyrėjas Užsienio politikos tyrimų institute Robas Lee.
Iki rugsėjo pabaigos Pokrovsko apylinkės tapo sudegintų technikos ir pastatų dykuma.
Tačiau kai kurie kariniai pareigūnai ir analitikai baiminasi, kad Ukraina vėl pernelyg ilgai atidės sprendimą pasitraukti, kaip tai buvo padaryta ankstesnėse kovose Rusijos Kursko regione ar tokiuose miestuose kaip Avdijivka Donecko regione.