Akcijoje dalyvavo apie 100 žmonių, buvo demonstruojami plakatai su tokiais užrašais kaip „Latvija, mes nesame geras pavyzdys“, „Konvencijai – taip, tamsai – ne“, „Jūs sprendžiate, mes kenčiame“ ir t.t.
„Nerami žinia yra ta, kad Latvijos parlamentas nubalsavo išeiti iš Stambulo konvencijos, kuri kovoja prieš smurtą prieš moteris. Lietuva nėra ratifikavusi šios konvencijos, tad labai svarbu, kad mūsų regione nebūtų žengiamas dar vienas žingsnis atgal kovoje už moterų teises“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė viena iš organizatorių, „Rhythms of Resistance“ narė Lėja Karvelytė.
Jos manymu, tai, jei Latvija išstotų iš konvencijos, galėtų paveikti ir Lietuvos valdžios sprendimus.
„Latvijoje yra naudojami labai panašūs argumentai, kaip Lietuvoje, kalbant prieš konvenciją. Ji yra politizuojama ir naudojama kaip įrankis, tačiau tai nėra politinės reklamos atvejis. (…) Ši konvencija yra konkreti priemonė, užtikrinanti, kad smurtaujantys prieš moteris turės prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, o nukentėjusios moterys – turės teisinę ir kitą apsaugą“, – teigė L. Karvelytė.
Anot jos, panašūs protestai šiuo metu vyksta Rygoje, įvairiuose Europos ir JAV miestuose, nepaisant to, kad Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius vetavo Saeimos patvirtintą pasiūlymą ir klausimas nusikelia į ateitį.
„Svarbu kalbėti ir parodyti latvėms, kad jos šioje kovoje nėra vienos dabar ir nebus vienos po metų, kai šis klausimas vėl bus sprendžiamas“, – sakė organizatorė.
Į renginį atėjusi Alisa iš Latvijos savo ruožtu džiaugėsi, jog žmonės Vilniuje išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu.
„Gražu matyti, kaip Lietuvos bendruomenė solidarizuojasi su Latvijos bendruomene. Manau, jog tai pozityvus ženklas, rodantis, kad mūsų vertybės tokios pat – moterų teisės yra svarbios, o smurtas yra netoleruotinas“, – Eltai sakė latvė.
„Manau, kad tai, jog šalis nori pasitraukti nuo savo įsipareigojimų žmogaus teisėms, yra labai blogas signalas“, – tikino ji.
Mano, kad konvenciją ratifikuoti privalo ir Lietuva
Renginio dalyviai tvirtai įsitikinę, jog Europos mastu pasirašyta dokumentą turėtų ratifikuoti ir Lietuva. Pasak vienos iš organizatorių, tai, jog Lietuva konvencijos dar nepatvirtino, yra nepriimtina.
„Nepriimtina, kad Stambulo konvencija vis dar neratifikuota Lietuvoje, kai tai yra konkreti priemonė, verčianti valstybę užtikrinti moterų, nukentėjusių nuo smurto apsauga. Tai yra privaloma demokratinėje valstybėje“, – tikino L. Karvelytė.
Lietuvą konvenciją ratifikuoti paragino ir Lėja iš Latvijos.
„Tai nėra tik įsipareigojimas, tačiau ir mechanizmas, kuris tikrina, kaip šalis implementuoja konvenciją ir ko ji konkrečiai imasi. Tai nėra toks griežtas mechanizmas kaip Žmogaus teisių teismas, pavyzdžiui. Tiesa, būna pateikiami atsiliepimai, rekomendacijos – tai būdas, išlaikyti gerą praktiką“, – teigė Lėja.
Tikina, kad konvencija svarbi ne tik stabdant smurtą prieš moteris
Buvusi mokytoja, vilnietė Roma tuo metu sakė, kad Stambulo konvencija yra ne tik apie smurtą prieš moteris, bet ir apie stereotipinius lyčių vaidmenis visuomenėje, kurie, jos manymu, gali būti itin žalingi jaunimui.
„Be Stambulo konvencijos mūsų kultūra transliuoja atsilikusį požiūrį į santykius tarp lyčių. Tai ypatingai svarbu dirbant su jaunimui – nuo neteisingo požiūrio kenčia ir vyrai. (…) Šiuolaikinėje visuomenėje porose ar šeimose gyvenantys žmonės pasiskirsto vaidmenimis ir remia vienas kitą“, – Eltai sakė vilnietė.
Kaip skelbta, praėjusį penktadienį Latvijos parlamentarai pritarė įstatymo projektui dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos. Pastarąjį siūlymą inicijavę populistinės dešiniosios partijos atstovai teigė, kad ši konvencija pažeidžia lyčių normas.
Savo ruožtu sprendimą pasitraukti iš tarptautinės sutarties kritikavo žmogaus teisių aktyvistai ir šalies prezidentas E. Rinkevičius, kuris įstatymą vetavo. Pasak jo, tokio įstatymo priėmimas siųstų prieštaringą žinią tiek Latvijos visuomenei, tiek tarptautiniams sąjungininkams.
Prezidentui grąžinus siūlymą įstatymų leidėjams persvarstyti, Latvijos parlamentarai trečiadienį nubalsavo už tai, kad įstatymo projektas dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos būtų perduotas pakartotiniam svarstymui naujos sudėties Saeimai.
Latvijos premjerė Evika Silina pasveikino parlamento sprendimą atidėti balsavimą iki kitų metų lapkričio 1 d., kai jau bus pasibaigę šalyje kitų metų rudenį įvyksiantys rinkimai.
ELTA primena, kad Europos Tarybos 2011 m. parengtą konvenciją yra ratifikavusios 45 šalys. Latvija po ilgų diskusijų ją ratifikavo 2023-iaisiais. Oficialiai sutartis įsigaliojo pernai.