Užpraeitą savaitę vien Vilniaus oro uostas dėl balionų buvo uždarytas keturis kartus, orlaivių eismas kelioms valandoms buvo sutrikdytas ir praėjusį ketvirtadienį. Tai sujaukė tūkstančių keliautojų planus, nes jų skrydžiai buvo atšaukti, vėlavo arba buvo nukreipti į kitus oro uostus.
Lietuvos oro uostai (LTOU) praėjusią savaitę pranešė, kad pradeda pasirengimą teisiniam procesui. Nors nuostoliai dar nėra apskaičiuoti, pasak įmonės, akivaizdu, kad padaryta reikšminga tiesioginė ir netiesioginė žala valstybei, keleiviams ir oro uostams bei skrydžių kompanijoms.
Keliautojai gali imtis veiksmų, bet prisidėti nekviečiami
Planuojama, kad teisinis procesas vyks etapais, tad šiuo metu atliekamas visų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių vertinimas, į procesą jau pakviesti įsitraukti oro bendrovių atstovai ir antžeminių paslaugų teikėjai.
Bendrovė „Delfi“ nurodė, kad šiuo metu tik pateikė kvietimą visiems nukentėjusiems partneriams teikti duomenis apie patirtus nuostolius, tad kol kas negali įvardinti, kiek juridinių asmenų jungsis prie teisinio proceso.
Dabar kviečiami prisijungti tik tie partneriai, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo incidentų, todėl kiti oro uostai (pavyzdžiui, Gdansko ar Rygos), į kuriuos buvo nukreipta dalis skrydžių bei jų antžeminio aptarnavimo įmonės, į procesą neįtrauktos.
Lietuvos oro uostai taip pat atsakė, kad dabartinė teisinė strategija orientuota tik į juridinius asmenis.
„Tai nereiškia, kad fiziniai asmenys negali imtis veiksmų. Jei keliautojai patyrė nuostolių ir nori teikti civilinius ieškinius, jie turi tokią teisę, tačiau šiuo metu, kol renkama informacija dėl partnerių patirtų nuostolių, šis procesas nėra koordinuojamas LTOU centralizuotai“, – teigiama komentare.
„Delfi“ pasikalbėjo su teisininkais apie tai, kokio teisinio proceso galima tikėtis ir kokios yra galimybės išieškoti patirtą žalą.
Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partnerė Jurgita Judickienė „Delfi“ komentavo, kad bylos mastas priklausys nuo visų nukentėjusių dalyvavimo ir bendros nuostolių sumos, jeigu bus teikiamas bendras ieškinys.
„Potencialiai nukentėję subjektai galėtų būti šie: oro uostų operatorius (dėl veiklos sutrikdymo ir papildomų išlaidų), oro bendrovės (dėl skrydžių atšaukimų, nukreipimų, papildomo kuro sąnaudų, įgulų darbo laiko), antžeminių paslaugų teikėjai, taip pat galimai keleiviai. Jei visi šie subjektai dalyvaus procese, tai gali būti viena didžiausių tokio pobūdžio bylų Lietuvoje aviacijos sektoriuje“, – sakė J. Judickienė.
Nuostolių išieškojimo galimybės, pasak teisininkės, priklauso nuo kelių esminių veiksnių. Pirma, baudžiamajame procese turi būti nustatyti kalti asmenys ir jų atsakomybė už padarytą žalą. Antra, civiliniame procese nukentėjusieji turės įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių, taip pat nuostolių dydį.
„Tai dvi skirtingos teisenos, kuriuose galioja skirtingi įrodinėjimo standartai, todėl viskas priklausys, kokią strategiją bei savo teisių gynimo būdą pasirinks nukentėję asmenys“, – nurodė ji.
Abejotina, kad teisiami asmenys turės turto
Teisininkų kontoros „Glimstedt“ advokatas Karolis Merkevičius „Delfi“ paaiškino, kad reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo nukentėję asmenys gali pareikšti tiek baudžiamosios, tiek administracinės teisenos tvarka proceso metu. Trečias variantas – juos teikti civiline tvarka.
„Viskas priklausys nuo to, kokie yra pradėti ikiteisminiai tyrimai: jie gali būti dėl kontrabandos, dėl grėsmės asmenų gyvybei ar sveikatai sukėlimo. Tiesa, jei kontrabandos kiekis yra nedidelis, atsakomybė gali būti perkvalifikuojama iš baudžiamosios į administracinę, tada skiriamos tik baudos“, – aiškino K. Merkevičius.
Meteorologiniai balionai, kaip šiuo metu įvardija ekspertai, leidžiami Baltarusijos autoritariniam režimui vykdant hibridinę ataką prieš mūsų šalį. Todėl bendradarbiavimo teisinio proceso metu su šia šalimi sunkiai galima tikėtis, kalbėjo pašnekovas.
„Visi supranta, kad be kitoje pusėje veikiančių asmenų įvykdyti šitą nusikalstamą ar administracinio nusižengimo veiką neįmanoma. Tikėtina, kad tie asmenys Baltarusijoje niekada nebus išaiškinti, nes bendradarbiavimo [su šia šalimi – aut. pastaba] turbūt nebus. Bet tai, matyt, nėra taip svarbu, nes be Lietuvoje veikiančių asmenų įsitraukimo ir prisidėjimo niekas to baliono nesiųstų. Vadinasi, yra kažkokie sutarimai, bendri veiksmai ir priežastinis ryšys su padaryta žala. Trumpai tariant, tie asmenys gal ir nebuvo sumanytojai, bet be jų tokios veikos įvykdymas būtų neįmanomas“, – kalbėjo advokatas.
„Delfi“ kalbinti advokatai sutiko, kad praktinės galimybės išieškoti nuostolius iš atsakomybėn patrauktų asmenų gali būti ribotos, nes menkai tikėtina, jog jie turi turto.
„Jei fiziniai asmenys susivilioja už kažkokį atlygį tą padaryti, tikėtina, savo vardu registruoto turto jie neturi, gal jie jau turi kriminalinę praeitį arba net nelabai suvokia, ką daro, kokios rizikos dėl to kyla. Mano vertinimu, tikimybė kažką iš jų išieškoti yra labai menka. Jų pajamos gali būti nedarbo išmokos, klausimas, ar jie turi darbus.
Čia prasideda ir teisiniai niuansai, kaip priežastiniu ryšiu visa tai susieti – pavyzdžiui, ar balionas skrido tuo maršrutu ir dėl to galėjo būti sutrikdytas skrydis. (…) Be to, tų asmenų gali būti ne vienas, klausimas, ar ikiteisiminiai tyrimai bus atskiri, ar sujungti į vieną. Gali būti daug įtariamųjų, o vėliau ir daug kaltinamųjų. Tik išskaičiuoti, kas dėl kokios žalos atsiradimo yra kaltas, sudėtinga, todėl gali būti kalbama apie bendros atsakomybės taikymą, jiems gali būti pareikšta, kad jie atsakys solidariai“, – svarstė teisininkas.
Kad atsakingi asmenys gali neturėti turto, nekilnojamojo turto, santaupų ar kitų vertybių, pastebėjo ir J. Judickienė. Tai reikštų, kad realus nuostolių atlyginimas yra ribotas, nepriklausomai nuo teismo priteistos sumos. „Tokiais atvejais sprendimas gali likti tik „popierinis.“
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę BNS sakė, kad pritaria Vidaus reikalų ministerijos inicijuotoms pataisoms dėl atsakomybės už kontrabandos gabenimą oru sugriežtinimą, tačiau siūlo platesnį taikymą papildant Baudžiamąjį kodeksą nauju straipsniu „Transporto eismo saugumo sutrikdymas“.
Įdomu, kad panašių teisinių precedentų užsienyje yra buvę. J. Judickienė nurodė, kad Hitrou (angl. Heathrow) ir Gatviko (angl. Gatwick) oro uostuose Jungtinėje Karalystėje ne kartą buvo sutrikdytas eismas dėl dronų skrydžių draudžiamose zonose. Tokiais atvejais buvo keliamos baudžiamosios bylos, tačiau ne visada pavykdavo nustatyti kaltininkus ar išieškoti nuostolius.
„Kiekvienas atvejis yra unikalus ir vertinamas pagal konkrečios šalies teisinę sistemą, taip pat pagal esamus tarptautinius aviaciją reguliuojančius teisės aktus. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) turi nustatytos gaires dėl oro erdvės saugumo, tačiau žalos atlyginimo mechanizmai išlieka nacionalinės teisės dalykas.
Europoje civiliniai ieškiniai po tokių incidentų nėra dažni, nes dažnai susiduriama su tomis pačiomis problemomis: sunku identifikuoti kaltininkus ir dar sunkiau realiai išieškoti nuostolius, jei jie neturi pakankamai turto“, – pastebėjo teisininkė.
Teisinis procesas gali suveikti kaip atgrasymo priemonė
K. Merkevičius akcentavo, kad nors realus žalos išieškojimas gali būti sunkiai įmanomas, valstybei, oro uostams ir nukentėjusioms kompanijoms svarbu demonstruoti, kokios pasekmės gresia asmenims, kurie dalyvauja šiuose procesuose. Tai gali suveikti kaip atgrasymo, prevencijos priemonė.
Teorinę galimybę kreiptis dėl patirtos žalos turi ir keliautojai, kurie patyrė nepatogumų laikinai uždarius oro erdvę. Skaičiuojama, kad galėjo nukentėti tūkstančiai žmonių, kurių skrydžiai buvo atšaukti, atidėti ar nukreipti į kitus oro uostus.
„Teoriškai jie turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, bet jie turėtų įsitraukti į šiuos procesus, pagrįsti savo išlaidas. Variantas yra suburti nukentėjusius asmenis į grupes, bandyti surinkti reikalavimus ir teikti bendrą civilinį ieškinį. Klausimas, kiek asmenų ryžtųsi tai daryti, nes realus žalos atlyginimas turbūt yra labai mažai tikėtinas“, – nurodė K. Merkevičius.
Savo ruožtu J. Judickienė nurodė, kad keleiviai galėtų reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius – apmokėtų nakvynių, renginių bilietų, prarastų verslo galimybių ir panašiai.
„Tačiau, kaip teisingai pastebėjote, tokiais atvejais kyla praktinių kliūčių: teisinio proceso kaštai (žyminiai mokesčiai, advokato paslaugos) dažnai viršija patirtus nuostolius, ypač jei jie sudaro kelis šimtus eurų, reikia surinkti įrodymus ir pagrįsti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir konkrečių nuostolių, net laimėjus bylą išieškojimas gali būti komplikuotas, jei atsakingi asmenys neturi turto“, – iššūkius vardijo advokatė.
Ji taip pat priminė, kad keliautojai gali reikalauti kompensacijų tik tada, jei situacijos nebuvo nulemtos išskirtinių aplinkybių. Tada keleiviai gali reikalauti kompensacijos, kuri siekia nuo 250 iki 600 eurų (priklausomai nuo skrydžio atstumo) ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Vis dėlto, kaip „Delfi“ anksčiau sakė keleivių teises išmanantys advokatai, oro erdvės uždarymas yra priskiriamas prie ypatingų aplinkybių, todėl kompensacijos tokiais atvejais neteikiamos. Vis dėlto egzistuoja teorinių galimybių jas gauti, jei skrydis vėluoja jau atidarius oro erdvę, tačiau tokią teisę gali būti nelengva įrodyti.
Įrodyti, kad padaryta žala reputacijai, bus labai sunku
Kokios yra galimybės Lietuvos oro uostams kelti reputacinės žalos atlyginimo klausimus?
J. Judickienė sakė, kad nors tradiciškai moralinė žala labiau siejama su fiziniais asmenimis, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad ir juridiniai asmenys gali patirti moralinę žalą, ypač kai pažeidžiama jų dalykinė reputacija.
„Oro uosto atveju reputacijos pažeidimas galėtų būti grindžiamas viešuoju incidento pobūdžiu, neigiamu poveikiu oro uosto įvaizdžiui tarptautiniu mastu, pasitikėjimo mažėjimu tarp oro bendrovių ir keleivių. Tačiau tokia žala turi būti pagrįsta konkrečiais įrodymais – pavyzdžiui, akivaizdžiu keleivių skaičiaus sumažėjimu, atšauktais oro bendrovių maršrutais, neigiamais komentarais žiniasklaidoje ir panašiai.
Svarbu pažymėti, kad moralinės žalos įrodinėjimas ir įvertinimas yra sudėtingas procesas, ir teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai. Tokių bylų teismų praktika Lietuvoje nėra gausi, todėl sunku prognozuoti galutinį rezultatą“, – nurodė „Triniti Jurex“ partnerė.
O K. Merkevičius nurodė, kad dažniausiai dalykinės reputacijos pažeidimas siejamas su tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu. Dabar tokios informacijos paskleista nebuvo.
„Čia jau yra tik vertinimas, kaip valstybė tvarkosi su tokiomis krizėmis ir situacijomis. Bet materialiai įvertinti, kad dėl tokių veiksmų mūsų reputacija buvo pabloginta oro linijų ar užsienio partnerių akyse – nelabai įsivaizduoju reikalavimo kėlimo tokiu pagrindu, kaip jį pagrįsti ir įrodyti. Turtinę žalą galima pagrįsti ir įvertinti, bet tai padaryti reputacinės žalos atveju būtų labai sudėtinga“, – svarstė K. Merkevičius.